Šilutės rajono savivaldybėje – „benamių vonia“
Neatskiriama Šilutės miesto dalis - degradavę visomis prasmėmis žmonės, neturintys nei turto, nei asmens dokumentų. Jie gyvena iš to, ką randa arba „susikombinuoja“. Vieni juos vadina „degradais“, kiti tiesiog „bomžais“ ar benamiais. Kad ir kokie jie bebūtų, kad ir kaip juos mes bevadintume, tokie žmogeliai taip pat retsykiais prausiasi. Šilutės rajone jiems miela vieta šiai procedūrai atlikti tapo Šilutės rajono savivaldybės tualetas.
„Bomžai“ būna įvairiai nusiteikę
Ne paslaptis, kad „bomžai“ gamtinius reikalus daro viešose vietose. Prausiasi taip pat, kur sugalvoja. Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus pastebėjo, kad vasaros metu, kai šilta, jie tai daro Šyšoje. Išsiprausę, persirengia iš paramos krautuvėlės ar iš kokios kitos organizacijos gautus drabužius. Senus, dvokiančius palieka ant Šyšos upės kranto. Jų surinkimu tenka pasirūpinti seniūnijai.
Dabar Šyšoje nebesimaudo, nes jau yra šalta.
Šilutės socialinių paslaugų centro vadovė Rasa Jakienė teigė, kad, atšalus orams, laikinos nakvynės paslaugomis naudojasi vidutiniškai du ar trys žmonės. Ateina jie įvairiai nusiteikę ir atrodantys. Pasitaiko ir gana agresyvių asmenų, grasinančių darbuotojams. Tačiau, kokie jie bebūtų, jų laukia paklotos lovos. Laikinos nakvynės patalpose jų penkios. Tačiau jei atsirastų ir daugiau, kuriems reikia laikinos nakvynės paslaugos, centro darbuotojai ir tam pasiruošę – turi krūvą minkštų, kokybiškų čiužinių. Prieš einant miegoti, pasiūloma nusimaudyti. Ne paslaptis – ateina ir tokių, nuo kurių sklinda aštri smarvė. Duoda net ir drabužius švarius, kad persirengtų.
Tačiau ne visi nakvynės paslaugomis besinaudojantys maudosi, skutasi gerai įrengtoje centro vonioje. Atsiranda ir tokių, kurie mieliau prausiasi Šilutės rajono savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus patalpose esančiame tualete. Jis ten gana erdvus, tvarkingas.
Ateina ne kasdien
Klausėme Socialinių paslaugų centro vedėjo Alvido Šilmelionio, ar teko matyti, kas pavertė „vonia“ jo vadovaujamo skyriaus tualetą? „Būdavo tokios problemos. Praėjusiais metais ir šiemet tie patys ateina praustis, nusiskusti. Paskutinis buvo atėjęs penktadienį, pietų metu. Pamačiau jį pats. Svarbiausia - tai klientas, kuris gauna nakvynės paslaugas Socialinių paslaugų centre. Ten jis naktį miega. Iki ryto gali nusiprausti. Ten yra viskas – tualetai, dušas ir t.t. Jis taip ir nepaaiškino, kodėl nesiprausia, nesiskuta ten. Sako: „Aš dieną ten nebūnu“. Nėra, ką ir atsakyti. Tie, kurie nėra Socialinių paslaugų centro klientai, gali nusimaudyti Neįgaliųjų draugijos duše. Organizacija yra Tilžės g. 32A. Su pirmininke kalbėjau. Keletą žmonių ateina pas juos praustis. Jiems ir drabužius pakeičia, nes netoli yra paramos krautuvė“, - kalbėjo A. Šimelionis. Pasak jo, kitas pilietis, norintis atsiprausti Savivaldybės tualete, sakė, kad, neva, neatsimena, kur jam buvo patarta nueiti, kad galėtų išsimaudyti, nusiskusti.
Policijos varguoliams niekas nekviečia. Bandoma su jais kalbėtis gražiuoju, susitarti, paaiškinti. „Nesuprasi, ar jie nesupranta, ką aiškini, ar nenori suprasti. Bet šiaip kaip laikrodis – jei pietų metas, mažiau žmonių ir įslenka. Ne kasdien, bet ateina. Būna, vienas laiko drabužius koridoriuje, kitas, iki pusės nusirengęs, prausiasi“, - dėstė vedėjas.
Po tokių neprašytų svečių dvokia ir tualeto patalpos. Kvapas jaučiamas tik priėjus prie patalpų durų. Barzdų plaukai „puikuojasi“ kriauklėje.
Benamis Kęstutis naudojosi Savivaldybės „vonios kambariu“
Jau dešimtmetį be namų gyvenantis 56-erių Kęstutis, į Šilutę pėsčiomis parėjo iš Trakų per tris dienas. Nušalo kojų galūnes, dėl to sunkiai vaikščiojantis. „Trakuose dirbau pas ūkininką – automobilius taisiau. Šiaip esu tolimųjų reisų vairuotojas, nemažai šalių aplankęs... Ir dabar galėčiau tą darbą dirbti, bet dokumentus mano pavogė – reikia naujų“,- šiek tiek apie savo buvusį gyvenimą paatviravo benamis. Tradiciškai, kaip ir dauguma kitų Šilutės benamių, Kęstutis gyvena „Šanchajuje“. Vyriškis neslėpė – pasinaudoti „vonios paslaugomos“ į Savivaldybės tualetą tikrai eidavo. „Eidavome dažnai su amžinatilsiu draugu. Pirmasis įsmukdavau aš, o jis saugodavo. Ten tualetas gražus, didelis, švarus. Aš greitai „makt-makt“ apsiprausiu, barzdą nusiskutu ir išeinu, o tada mano draugo eilė – aš saugau“,- juokiasi Kęstutis. Anot jo, šiomis nemokamomis „vonios paslaugomis“ būtų ir dabar naudojęsis, bet valdžia kartą pamatė ir išbarė, todėl nebedrąsu Kęstučiui koją kelti į Šilutės r. savivaldybę. „Dabar „bliūde“ prausiuosi – „Šanchajuje“, gal ateityje Savivaldybė duos kokį butuką, tada ir vonią turėsiu“,- sakė benamis Kęstutis.
Gražinai ir Česlovui Šyšos upė - geriausia vonia
58 -erių metų Gražina ir 56 -erių Česlovas taip pat „Šanchajaus“ gyventojai, bet į Šilutės r. savivaldybės tualetą įeiti nedrįsta, tačiau, kad kiti benamiai ten lankosi – girdėjo. Pasak Gražinos, ji kiekvieną, šaltesnę žiemą lankosi Šilutės socialinių paslaugų centre. „Ten labai gerai, labai gerai. Nusimaudyti gali ir išsiskalbti, tik valgį reikia savo turėti. O dabar „Šyšikėje“, kol nešalta, apsiprausiame“,- sakė Gražina.
Benamis Česlovas Šilutės socialiniame paslaugų centre nesilanko ir visas savo „grožio“ procedūras atlieka tik Šyšos upėje. „O ką man tas centras duos – nieko. Ką Savivaldybė duos – nieko. Aš jau daugiau kaip dešimt metų stoviu eilėje gauti socialinį būstą, ir ką – tylu. Visi tik apgauti mus nori. Tai va, šiltai gyvenu garaže, Šyša čia pat. O jei bus šalta žiema ir ji užšals, galiu ir nesimaudyti“,- juokiasi Česlovas.
Meras nieko nežinojo
Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis apie tai, kad varguoliai prausiasi Savivaldybės tualete, išgirdo pirmą kartą. „Savivaldybėje? Socialinės paramos skyriuje? Pirmą kartą girdžiu. Pasakei naujieną. Šiame skyriuje retai lankausi. Niekas apie tai neužsiminė. Man keista. Juk galima kitur surasti vietas žmonėms, kur jie išsimaudytų. Yra Socialinių paslaugų centras... Šokiruojanti naujiena“, - dėstė meras. Jis pažadėjo, jog viską išsiaiškins ilgai nelaukęs ir bandys išspręsti susiklosčiusią situaciją.