Vainuto klebonas atšventė 40-ąjį jubiliejų

Pasirinkimą lėmė dvasininkų patarimai

Kunigas gimė Telšių rajone, augo Stoniškiuose, kur dar ir šiandien gyvena jo mama. Tėvas jau iškeliavo Anapilin. Turi seserį Giedrę Bartkienę, kuri su savo šeima įsikūrusi Usėnų kaime.

Klebonas nesigaili pasirinkęs Dievo tarno kelią. Pasak jo, tokį pasirinkimą lėmė Pagėgiuose kunigavęs Petras Čiurys bei kiti pažinoti dvasininkai. Jie skatino jauną vaikiną, besimokantį tuometinėje Stoniškių vidurinėje mokykloje, patarnaujantį mišioms, pasirinkti studijas Kunigų seminarijoje. D. Židackas taip ir padarė.

Kunigų seminarijoje studijuoti pirmaisiais metais nebuvo lengva – reikėjo viską perprasti, daug ko išmokti. Vėliau prie visko priprato, sėkmingai baigė studijas 2000 metais. Dirbti pradėjo Švėkšnos Šv. Jokūbo parapijoje bei tikėjimo paslapčių mokė Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos ugdytinius. Po metų darbus tęsė Tauragėje Šv. Trejybės parapijoje. Dar po metų buvo įšventintas į kunigus ir paskirtas dirbti vikaru.

Likimas lėmė, jog trejus metus kunigavo  Plungėje. Po to išvyko į Akmenės rajoną, Papilės parapiją.  Po penkerių metų atvyko į Vainuto Šv. Jono Krikštytojo parapiją ir čia kunigauja  jau septintus metus. Kitų metų liepą paaiškės, teks sielų ganytojui ją palikt ar ne.  „Vainutiškiai šiltai priėmė. Čia savas kraštas. Malonu darbuotis. Stengiuosi su visais paprastai bendrauti. Dirbtinumą žmonės tuoj pajaučia. Mūsų norų niekas per daug neklauso. Priimi viską taip, kaip yra. Esu pasiryžęs priimti Dievo skirtą kelią. Eisiu ten, kur paskirs vyskupas. Atvykus į naują parapiją, tenka viską pradėti nuo nulio. Palieki bendruomenę, su kuria būni jau susigyvenęs, susipažinęs. Toks gyvenimas. Tam esu pasiruošęs. “, - sakė klebonas.

Per daug neplanuoja

Ketvirtadienį klebonas atšventė keturiasdešimtąjį jubiliejų. Dar iki tikrosios gimtadienio dienos jį ne vienas skubėjo pasveikinti – parapijiečiai, Vainuto seniūnijos bei Šilutės savivaldybės atstovai.

 Pašnekovas teigė, kad nieko neorganizavo, kad kas jį specialiai sveikintų. „Gimtadienio jubiliejaus per daug nesureikšminu. Keturiasdešimt metų – nemažas gyvenimo tarpsnis. Bėga tie metai. Bus taip, kaip Dievas duos“, - tęsė dvasininkas.

Jis su vainutiškiais itin susidraugavo. Dabar jo daugelis laukia savo namuose atvykstančio kalėdoti.

Ne vienas džiaugiasi, kad Vainuto bažnyčia atrodo labai gražiai. Čia aplink ją iš Europos Sąjungos lėšų išklotos trinkelės, sutvarkyta tvora. Vainutiškiai drauge su klebonu pasirūpino, kad būtų net bažnyčios vidus ir išorė išdažyta.

Ką dar planuoja sielų ganytojas nuveikti Vainute, nepasakoja. Sako, kad jei daug priplanuoja, dažnai tų planų įgyvendinti jam ir nebepavyksta. Pasak dvasininko, svarbiausia nesustoti, kurti, dirbti ir tuomet tikrai kažką padarai.