Atsisveikinimas su mirusiuoju – karste ar urnoje?

Kodėl urnos keičia karstus?

Priežasčių yra keletas. Pirmiausia, vis aktualesnė tampa laidojimo vietos (žemės) problema. Jos pas mus dar yra, tačiau didmiesčiuose ji tampa vis opesnė. Prisiminkime, kad ir per paskutines Vėlines per televizijas rodytus reportažus apie didžiules automobilių spūstis Vilniaus kapinėse. O ką jau kalbėti apie milijoninius miestus. Kita priežastis – kremuotas kūnas gali būti palaidotas šeimos kape arba kolumbariume, arba, ekshumavus palaikus ir juos kremavus, pervežti iš įvairių Lietuvos vietų į vieną. Padidėjus emigracijai, dalis tautiečių urnas su artimųjų pelenais išsiveža kartu, tuomet nebereikia grįžti į tėviškę tvarkyti ir lankyti kapinių. Gali būti ir kitų priežasčių, pvz., ne visiems priimtinas mirusiojo kūno laikymas kelias paras šarvojimo salėje, tokiu būdu pratęsiant netekties skausmo ritualą.

Urnos karstus keičia dar nenoriai

Prieš penkerius atidarytame Kėdainių krematoriume iš pradžių palaikų kremavimo kreivė kilo po 30 procentų, kol stabilizavosi ir šių metų antrajame ketvirtyje buvo atlikti 894 kremavimai, pernai per tą patį laikotarpį – 872, o 2015 metais iš viso kremuota Kėdainių krematoriume 3502 mirusieji. Dvi veikiančios linijos per metus gali kremuoti po 4 tūkst. palaikų. Pagal statistinius duomenis kremuojamas kas dešimtas miręs žmogus, o šiai procedūrai pritaria apie 80 proc. Lietuvos gyventojų. UAB „Šilutės modemas“ direktorius Juozas Treigys sakė, kad rajone per mėnesį urnose palaidojamas vienas arba du mirusieji, o karstuose – virš 20. Jo nuomone, laidojimas karstuose – sena tradicija, o ugnies įvaizdis, kremuojant mirusįjį, dar neįprastas lietuvio sąmonei. Bet laikai keičiasi, net ir karstuose laidojami žmonės nebelaikomi šarvojimo salėse po kelias paras, užtenka vienos ar pusantros, atsisakoma naktinių budėjimų, o perspektyvoje gali būti panašiai kaip Vokietijoje, kai atsisveikinimas su velioniu trunka apie 40 min. Kėdainių krematoriume paslaugos kaina – 319,5 eurų, Rygoje ji mažesnė, o Lenkijoje – gerokai mažesnė.

Laidojimo būdą kiekvienas gali pasirinkti pats

Kol esame gyvi apie mirtį beveik negalvojame, gal, išskyrus, pagyvenusius žmones. Laidojimo procedūromis pas mus rūpinasi artimieji ir giminės. Tačiau sutikimą arba nesutikimą kremuoti gali pareikšti kiekvienas pilietis testamente arba notaro patvirtintame dokumente. Tačiau, jei tokio dokumento žmogus neparašė, tą atlikti gali velionio artimieji arba giminės ir pristatyti kremavimo įmonei. Palaikai nekremuojami, jei tarp giminių yra nesutarimų. Bažnyčia neprieštarauja palaikų kremavimui, tik pagal Vatikano išleistą instrukciją pelenus draudžiama laikyti namuose ar išbarstyti gamtoje.