Sveikatos sistemoje mažėja korupcijos atvejų
Pasaulinio korupcijos barometro duomenimis, Lietuvoje kas ketvirtas pacientas, patekęs į gydymo įstaigą, duoda kyšį. Prieš trejus metus taip elgėsi kas trečias ligonis. Nors esame antri nuo galo po rumunų, tačiau situacija po truputį gerėja. Kovą su korupcija sveikatos sistemoje imasi spartinti ir naujoji valdžia. Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Seime, apžvelgus kitų šalių patirtį, ketinama įvertinti Lietuvoje vykdomų antikorupcinių priemonių naudą.
„Smagu yra tai, kad vis daugiau pacientų neduoda kyšių. Vis daugiau pacientų supranta, kad reikia elgtis kitaip. Neformaliai gydytojai kalba, kad pacientai iš tikrųjų nebenori duoti dovanų ir pinigų, ir aš manau, kad tai džiugi žinia, tačiau tuo pat metu aišku, kad ši žinia turi žygiuoti koja kojon su kita žinute – gydytojams, slaugytojams turi būti keliami atlyginimai, nes tik tokiu būdu galime kalbėti apie didesnę atsakomybę ir iš jų pusės“, – sako „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius Sergejus Muravjovas.
Tuo metu Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas tvirtina, kad gydytojai kyšių neimtų, jeigu žmonės jų neduotų.
„Kyšių medicinos srityje nėra ir užtai niekas realiai negali būti daroma. Nes yra sumaišytas įstatymas, kuris bet kokį žmogaus atsidėkojimą, o tai yra visuomenės nuostata šiandien dienai, yra įvardiję kaip kažkokį kyšį. Tai normaliame pasaulyje šis principas irgi yra, ne kyšio, bet kažkokia padėkos galimybė yra, ir aš manau, kad pas mus reikėtų sutvarkyti įstatymus ir gali būti, kad tada mes be reikalo nekalbėtume apie kažkokius kyšius ir korupciją“, – teigia L. Labanauskas.
Taip kalbama apie vadinamąją smulkiąją korupciją medicinoje. Naujoji valdžia daug dėmesio ketina skirti ir stambiajai korupcijai sveikatos sistemoje. Reikia peržiūrėti teisės aktus, nes tarp jų yra daug prieštaravimų.
„Kaip pavyzdį galėčiau pateikti Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nurodytą situaciją, kai privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete mes turėjome inovatyviems vaistams skirtą 6 mln. eurų eilutę, tuo tarpu įstatymas neapibrėžia, kas yra inovatyvus vaistas, ir tai buvo padaryta poįstatyminiame reguliavime. Vėliau šita eilutė buvo pereikvota ir valstybė sumokėjo daugiau. Tai vėlgi mes galėtume klausti, ar tai yra korupcijos apraiškos, tą turėtų greičiausiai tirti tarnybos, tačiau tai rodo, kad nesusitvarkymas teisės sistemoje gali kelti tam tikrų klausimų“, – aiškina Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
Seime surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje apie korupciją sveikatos sistemoje ketinama įvertinti Lietuvoje vykdomų antikorupcinių priemonių naudą, įvardyti realias korupcijos medicinoje priežastis ir pasisemti būdų, kaip jas išspręsti.