Seneliai – tarsi savotiškas tiltas

Daugelis puikiai supranta, kad seneliai – tarsi savotiškas tiltas, kuriuo jaunajai kartai perduodamas per daugelį metų nusistovėjusios šeimos vertybės. Tik taip sukuriamos giminės tęstinumo ir vienybės jausmas tarp šeimos narių.

Gal todėl idėja, suorganizuoti šventę kelių kartų atstovams, kilo pedagogėms Vidai Giedrienei, Jolantai Kutkienei ir Rasai Dulkienei. Dalyvių susirinko didelis būrys. Renginio pradžioje visi galėjo pažiūrėti pradinukų senelių rankomis pagamintų grožybių.

Susirinkusiuosius linksmino mokyklos folkloro ansamblis „Bruknelė“, kurios vadovės R. Dulkienė bei Violeta Lukočienė. Vaikai ne tik dainavo, deklamavo, bet į šokio sūkurį įsuko savo brangiausius žmones – senelius, močiutes, tėvelius bei mamytes.

Mažieji tvirtino - kiek pasaulyje vaikučių, tiek juos mylinčių močiučių. „Bet aš štai ką jums sakau - jos ne tokios kaip seniau! Skuba, bėga kaip ir mamos, nori būti gražios damos. Nenešioja jos skarelių  ir sijonai iki kelių. Sušukuoti jų plaukai, kartais net ilgi nagai. Visos jos labai skirtingos, bet kažkuo vis ypatingos:  vienos gydo mums dantukus, kitos siuva drabužius. Dar jos rašo mums knygas ir linksmiausias daineles. Jos mokyklose mokina, pačios mokytis ketina“, - įsitikinę anūkai.

Po renginio niekas neskubėjo skirstytis. Vaikai drauge su savo šeimos nariais nuskubėjo į klases, kur mielai šnekučiavosi prie arbatos puodelių. Įteikė mokiniai ir savo dovanas – senelių portretus, savo laiškus.