Valdžia užsimojo įpūsti gaivaus oro į Šilutės kraštovaizdį

Iš Šilutės miesto architektų suburta neformali darbo grupė, jau buvo įvykę du jos susirinkimai. Kalbėta, kaip turėtų atrodyti ši bendra aikštė su galbūt tam tikrais automobilių greičio apribojimais.

Meras pasidžiaugė, jog dauguma miesto architektų geranoriškai atsiliepė į šį kvietimą.

Praėjusį trečiadienį, lapkričio 30-ąją, į Šilutę atvyko KPD Klaipėdos skyriaus vedėja A. Puzonienė ir vyriausioji specialistė, Šilutės miesto kuratorė Ingrida Gečienė. Mat vieta, apie kurios pertvarką diskutuoja minėtoji darbo grupė, yra Kultūros paveldo departamento prižiūrima teritorija. Todėl architektai ir Savivaldybės vadovai norėjo sužinoti, kokia yra kultūros paveldo prižiūrėtojų vizija, kaip turėtų atrodyti naujoji aikštė, pasak mero, galbūt visa nužeminta iki gatvės lygio

Trečiajame darbo grupės susitikime, vykusiame užvakar ir dalyvaujant viešnioms iš Klaipėdos, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis pirmiausia paaiškino, kad iš pradžių buvo siūlymų Lietuvininkų gatvę nuo Dariaus ir Girėno g. sankryžos iki Klaipėdos gatvės uždaryti ir įrengti bendrą aikštę tarp Savivaldybės bei kultūros ir pramogų centro pastatų. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, į kurią buvo kreiptasi, atsakė, kad ši gatvė yra pastarosios įmonės nuosavybė, todėl ji privalo išlikti.

„Nebent pėstiesiems galėtų būti suteikta pirmumo teisė. Yra galimybė toje gatvės vietoje iki minimumo apriboti automobilių greitį, - pasakojo S. Šeputis. – Ir tada kilo mintis, kad visas tas aikštės paaukštinimas prie Savivaldybės pastato dabar yra ne toks, koks jis turėtų būti. Ji galbūt laipsniškai, einant laipteliais, galėtų paaukštėti iki Savivaldybės pagrindinių laiptų“.

KPD Klaipėdos skyriaus vadovė A. Puzonienė paaiškino, kad kultūros paveldo saugotojai gali neleisti tik tiek, kas pažeidžia vertingąsias savybes, kurios yra viešai nurodytos Kultūros vertybių registre. Pasak A. Puzonienės, jeigu yra vieša erdvė, tai tokia ir turi būti, o ne kitokia, išskyrus atvejus, kai įrodoma istoriniais ar archeologiniais tyrimais, kad ten buvo kokie nors pastatai ar pan.

„Jeigu jūs šaligatvius klojate trinkelėmis ir asfaltuojate gatvę, mūsų intereso nėra. Istorinėje miesto dalyje reikia išlaikyti kiek įmanoma labiau būdingus bruožus. Mes saugome ten, kur yra konkrečios vertingosios savybės“, - kalbėjo A. Puzonienė.

Kalbai pakrypus apie medžių išsaugojimą centrinėje gatvėje, architektas Egidijus Vidrinskas teigė: „Aš save leidžiu vadinti Šilutės miesto gyventoju ir tikrai nenorėčiau, kad po šitų didelių projektų Šilutė pasikeistų neatpažįstamai. Turėtų būti išsaugota dabartinė miesto aplinka su dideliais medžiais, o ne su pasodintomis „špygutėmis“. Jeigu bus sodinami nauji, mano supratimu, turėtų atitikti gabaritus tų medžių, kurie yra paliekami ir atitinkamai sutvarkomi. Miesto vietos dvasia turi būti išsaugota. Ir nereikia kopijuoti suoliukų ar fontanų, padarytų kitur ir kurie galbūt yra gražūs, reikia sukurti čia tokius kūrinius, kurie tiktų Šilutei ir būtų galima pasakyti: „Taip ir turėjo būti“. Architekto darbas yra ne pakeisti miestą, kad jo niekas nebepažintų, o sudėti tokius tvarkymo dalykus, kad praeivis net nepastebėtų“.

Su kalbėjusiojo mintimis nesutiko meras V. Laurinaitis: „Mes turime investuoti milijonus ir niekas negali pasikeisti? Klausimas - kam tada investuoti? Turi pasikeisti, atvykęs turistas ar vietinis turi pamatyti, jog Šilutė pagražėjo, kad Lietuvininkų gatvė pasidarė tikrai patogesnė, tapo labiau matomi lietuvininkų istoriniai palikimai ir pastatų fasadai. Nebetinkamą medį atsodinti tokio pat dydžio net technologiškai neįmanoma. Manau, tikrai turėtų pasikeisti centrinė Šilutės gatvė – juk dėl to renkamės, ir architektai, manau, padirbės, ir visuomenė pasvarstys, kad ji dar labiau pagražėtų. Vien tik šaligatvių trinkelių pakeitimas vienokia ar kitokia spalva kažin, ar labai stipriai tą vaizdą tepakeis...“.

„Bet kai atvažiuosiu ir nebeatpažinsiu, kur atvažiavau, irgi nebus gerai“, - pastebėjo KPD Klaipėdos skyriaus Šilutės miesto kuratorė I. Gečienė.

Savivaldybės vyriausiasis architektas Edmundas Benetis replikavo: „Pasakykime blogą pavyzdį ir visi sutarsime, kad tai yra blogas – pavyzdžiui, Palangos miesto J. Basanavičiaus gatvė. Padarykime tokį variantą, o už visa kitą, jeigu gausis geriau, ateities kartos mums padėkos. Geriau pakalbėkime, ką galime padaryti Šilutės miesto erdvėje tarp Savivaldybės, kultūros ir pramogų centro bei H. Šojaus dvaro pastatų. Ką daryti su skveru prie Savivaldybės, su erdvėmis prie H. Šojaus dvaro ir kultūros centro, kaip juos apjungti. Kaip didžiausią problemą aš matau du dalykus – tragiškas Šilutės apšvietimas, kuris net magistraliniame kelyje Klaipėda-Vilnius yra geresnis, ir, antra, mums „kruvinai“ trūksta viešųjų erdvių. Žaliųjų plotų Šilutėje turime hektarais, o kai reikia atsisėsti, nėra kur... Arba mamyčių skveras su dviem ar keturiais suoliukais, arba „seimūnų“ skverelis – tuo ir pabaigiame. Taigi, kur būtų galima pailsėti atkarpoje nuo geltonojo tilto iki geležinkelio? Nėra tokių vietų“.

I. Gečienė teigė, kad paveldosaugininkai neprieštarautų buvusio centrinės miesto aikštės užstatymo atkūrimui. „Tai buvo istorinis užstatymas, o iš kitos pusės – vertingosiose savybėse tai yra pažymėta kaip pakitusi nesusiformavusi urbanistinė struktūra, todėl realiai mes ten neturime ką saugoti. Mes ne prieš jūsų norą daryti aikštę, nes prie jūsų Savivaldybės pastato neturime ką saugoti. Kol kas man viskas čia patinka, ką jūs siūlote“, - teigė I. Gečienė.

Matyt, todėl ir atsirado pačių įvairiausių siūlymų, kad galbūt toje aikštėje galėtų būti ir fontanas su suoliukais šalia jo... Tik kažin, ar norėtų valdininkai, kad žmonės stebėtų, kada jie ateina į darbą, kokie interesantai užsuka į Savivaldybę? Prieštarauta ir mero siūlymui pažeminti teritoriją prie Savivaldybės pastato – kažin, ar tikslinga nukasti tokį didžiulį kiekį grunto?

...Jau darbo grupės posėdžiui pasibaigus, vienas jo dalyvių „Šilokarčemos“ korespondentui pajuokavo: „Manau, kad išlyginti tą aikštę reikia vienam merui, kuris galėtų automobiliu privažiuoti prie paradinių Savivaldybės pastato durų, o iki jų ištiesus kilimą iškilmingai pasitikti vieną į svečius atvykusį Seimo narį“.

Gal taip ir nebus, nes būsimosios aikštės projektas pagal nustatytą tvarką turi būti pateiktas svarstyti visuomenei.

Ir dar. Mero V. Laurinaičio pasiteiravome, ar nebūtų tikslingiau už tas lėšas, numatytas naujai aikštei įrengti, sutvarkyti ypač apleistus Šilutės miesto daugiabučių namų kiemus. Meras paaiškino, kad tai yra Europos Sąjungos lėšos, skirtos tikslinėms teritorijoms, beje, anksčiau vadintoms problemiškomis.

„Paramos suma yra numatyta visai Lietuvininkų bei Tilžės gatvių rekonstrukcijai, todėl ir atsirado idėja tuo pačiu metu sutvarkyti ir šią aikštę, suburti architektus ir dėl to diskutuoti. Jeigu prie tų gatvių yra daugiabučių namų kiemų, tai juos irgi bus galima už tuos pinigus sutvarkyti, ir tai bus padaryta. Norėtųsi ir kitų kvartalų kiemus sutvarkyti, bet ten tų lėšų negalima panaudoti. Manau, kad šių gatvių rekonstrukcijos darbai ir aikštės sutvarkymas, jeigu nebus projektavimo ar rangos darbų konkursų apskundimų teismams, turėtų prasidėti 2017 metų viduryje“, - teigė V. Laurinaitis.