Per dvi dienas ant rajono kelių išbarstyta... 10 tūkst. eurų

„Pas mus nebuvo nė vienos įskaitinės avarijos, bet tų „blėkinių“ įvykių tikrai netrūko, - pasakojo A. Jakubauskas. – Aš pats sekmadienio rytą važinėjau ir stebėjau, kaip tos sudėtingos eismo sąlygos savo darbą padarė. Važiuodamas Klaipėdos link, mačiau ir prie geležinkelio pervažos, ir prie Vilkyčių kaimo posūkio susidūrusius automobilius... Ir, ačiū Dievui, žmonės nenukentėjo“.

Kelių tarnybos viršininkas teigė, kad kelininkai šeštadienį kelius barstė nuo pat penktos-šeštos valandos ryto, nes buvo prasidėjęs plikledis. Penkioliktą valandą pradėjo snigti ir vėl reikėjo valyti, ir pakartotinai barstyti.

„Buvo intensyvus snygis, keliai daug kur pasidarė slidūs. Su tuo ledu ypatingai sudėtinga buvo kovoti. Barstėme ir sekmadienį kaip ir šeštadienį, du kartus. Ir tik apie 18 valandą pavyko ledą nutirpinti. Sekmadienio rytą, apie 7 valandą, temperatūra buvo nukritusi iki dvylikos laipsnių šalčio, o druskos arba druskos tirpalo poveikis yra tik iki aštuonių-dešimties laipsnių. Iš tikrųjų, esant tokiai temperatūrai, jokio poveikio kaip ir nebuvo. Tik sniegas buvo suvažinėtas, išliko slidu. Šį kartą sudėtingos sąlygos buvo tik Klaipėdos regione. Didelių pastangų dėka, barstant druskos-smėlio mišinį arba druskos tirpalą, iki vakaro pavyko įveikti stichiją“, - prisiminė A. Jakubauskas.

Pasak jo, keliai Šilutės rajone buvo barstomi prioriteto tvarka. Jų yra 154 kilometrai, iš jų – 127 km krašto kelių ir kiti rajoniniai, kurie prižiūrimi pagal pirmąjį priežiūros lygį. Tai keliai: Šilutė-Gardamas iki kiaulininkystės komplekso Grabupiuose, daugiau nei kilometro ilgio kelias Rusnės saloje, Žemaičių Naumiestis - Teneniai (1,5 km), pavojingi ruožai ties Sakūčių kaimu, Šilutės - Povilų kelyje ir t. t.

„Žmonės, aišku, norėtų, kad mes visus kelius barstytume, bet finansavimas yra toks, kiek mums leidžiama tuos kelius prižiūrėti vadovaujantis Kelių įstatymu, - teigė A. Jakubauskas. – Tikriausiai, po Naujųjų metų keisis situacija, nes šiandien barstomi tik tie rajoniniai keliai, kuriuose eismo intensyvumas yra tūkstantis automobilių per parą. Kalbama, jog bus barstomi jau ir keliai, kuriuose eismo intensyvumas – nuo 500 automobilių. Nors pas mus tos žiemos dar kaip ir nebuvo... Papildomai būtų apie 100 kilometrų, žmonės tai pajustų ir baimė važiuojant sumažėtų. Pirmiausia, vairuotojai turi pasirinkti kur važiuoti, nes vasaros kelio tikrai nepadarysime, kadangi yra labai didelės išlaidos. Vieno barstytuvo išvažiavimas kainuoja apie 500-600 eurų, todėl galima pasvarstyti, ar verta išleisti tokius didelius pinigus. Kiekvienąkart yra svarstoma, kaip taupiau ir geriau panaudoti šią techniką. Šeštadienį ir sekmadienį kovojome su sniegu ir ledu, o šiandien jų jau nebelikę ir visi pinigai „nuplaukė“ kartu su ištirpusiu sniegu... Žmogaus gyvybė, aišku, yra brangesnė, bet reikia visiems galvoti, kiek ta valstybė gali padaryti. Kartais ir, intensyviai barstydami, esame bejėgiai prieš tą stichiją, gamtą“.

A. Jakubauskas taip pat pastebėjo, kad Europoje yra šalių, kurios išvis uždaro kelius, kai pasidaro sudėtingos eismo sąlygos. Tokių atvejų yra pas mūsų šiaurines kaimynes - Švedijoje, Norvegijoje ir netgi Italijoje kartais nuleidžiamos kelių užkardos. „Mes to nepadarysime, bet patys žmonės privalo rūpintis – reikia ir geras padangas turėti, tada vairavimas būtų saugesnis“, - sakė kelininkų vadovas.

Jis suskaičiavo, kad kelių tarnybos penkių barstytuvų išvažiavimas šeštadienį ir sekmadienį po du kartus į kelius kainavo apie 10 tūkst. eurų. „Tai yra didžiuliai pinigai, o mes jų negauname tiek, kiek turėtų skirti, kad visi žmonių norai ir lūkesčiai būtų pateisinti“, - apgailestavo A. Jakubauskas.

Nuo Latvijos iki Rusijos...

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ sudaro penkios kelių tarnybos. Jos nuo Latvijos sienos iki Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje prižiūri 1 874 km valstybinės reikšmės automobilių kelių, kuriais važiuoja kasmet vis didėjantys transporto srautai.

Nuolatinė kelių priežiūra žiemą sudaro didžiausią kelių priežiūros išlaidų dalį, jų dydį lemia konkrečios oro sąlygos bei eismo intensyvumas keliuose. Žiemą yra naudojama speciali technika, įranga ir medžiagos. Siekiant optimizuoti žiemos kelių priežiūros darbus, labai padeda automatizuota kelių oro sąlygų informacinė sistema (KOSIS).

Klaipėdos regiono kelininkai savo kasdieniniame darbe taiko šiuolaikines kelių tiesimo, taisymo ir priežiūros technologijas, dirba su vakarietiškomis kelių tiesimo ir priežiūros mašinomis bei mechanizmais, naudoja naujausias kelių statybines medžiagas. „Klaipėdos regiono kelių“ apie 230 darbuotojų triūsas bent jau turi garantuoti visiems eismo dalyviams greitą bei saugią kelionę Klaipėdos krašto keliais ir žiemą, ir vasarą.

Šilutės kelių tarnyboje dirba 45 kelininkai. Yra dvi meistrijos - Šilutės, kuriai vadovaujas Romas Žukauskas, ir Švėkšnos-Žemaičių Naumiesčio su meistru Sigitu Lideika priešakyje. Jose - po du budinčius darbuotojus, kiekviena turi savo techniką ir ją valdančius kelininkus.

Dirbančius kelininkus matysime internete

Ne visi kelių tarnybos darbuotojai yra matomi kelyje, dar yra vienas elektrikas ir vienas šaltkalvis, triūsiantys dirbtuvėse. O šiaip savo techniką remontuoja patys vairuotojai ir mechanizatoriai.

„Visi kelininkai - atsidavę savo darbui, nė vienam neturiu jokių priekaištų, - apie kolektyvą pasakojo A. Jakubauskas. – Nėra taip, kad kas nors ryte pramiegotų į darbą. Kiekviename barstytuve yra kompiuteris, prijungtas prie bendros sistemos. Galima stebėti, kur jis važiuoja, į kurią pusę juda, kiek kelio nubarstė ir pan. Ši sistema integruota į Automobilių kelių direkcijos interneto tinklalapį. Gyventojai kol kas šios sistemos nemato, bet – vėlgi dar viena gera žinia. Po Naujųjų metų ši sistema turėtų būti integruota į bendrą eismoinfo.lt puslapį, tada kiekvienas vairuotojas, besiruošiantis išvykti, galės pasižiūrėti, ar jo maršruto kelias jau nuvalytas ir pabarstytas, o gal kaip tik šiuo metu ten dirba barstytuvas.

Nebebus taip, kaip, pavyzdžiui, vakar, 9 val., šiame portale buvo pranešta: „Visoje Lietuvoje magistraliniai, krašto ir didesnio intensyvumo rajoniniai keliai šlapi. Didžiojoje šalies dalyje, išskyrus Klaipėdos apskritį, mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai padengti pažliugusio sniego sluoksniu, provėžoti, slidūs. Šiuose rajonuose rajoniniai keliai yra barstomi. Vykstančiųjų šiais keliais prašytume atsižvelgti į tai, kad keliai vietomis provėžoti, slidūs. Tad reiktų rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną, greitį ir nedaryti staigių manevrų“.

Tad jau greitai vairuotojai patys galės matyti, kuriuose keliuose dirba sniego valymo technika.