Šiukšlių kalnai sodų bendrijoje laukia... seniūno

Rankos nebekyla

„Kiek galime taip gyventi? Prie įvažiavimo į bendriją sustatyti konteineriai buitinėms atliekoms. Jie reguliariai išvalomi. Tačiau problema – neišvežamos šiukšlės, kurios sukrautos šalia. Ten tūno įvairios sodo atliekos – obuoliai, vaismedžiai. Dar yra padangų, statybinių medžiagų, vaikų sauskelnių, stiklų. Kai šiltesnė diena, šiukšlės ima dvokti. Kodėl  sodų bendrijoje, kur, atrodo, turėtų būti gražus gamtos kampelis, reikia šitaip gyventi? Padėkite išspręsti šią problemą“, - rašė šilutiškė.

Apie šią šiukšlių krūvą kalbėjome su sodų bendrijos „Draugystė“ pirmininke Laura Petrauskiene.  „Pirmiausia, žmonės turėtų pradėti problemas spręsti kiekvienas nuo savęs, atkreipti dėmesį, kas ką ir kaip rūšiuoja. Kalbėtis su kaimynais. Gal kažkas gali, pavyzdžiui, vaismedžių šakas naudoti  kaip kurą namų šildymui. Mano kaimynė šakas sudėjo į krūvelę, sakydama: „kai prireiks, pasiimk“. Tvarkos bendrijoje labai trūksta. Kasmet čia tos pačios problemos“, - pradėjo pokalbį pirmininkė. Pasak jos, gyventojai puikiai žino, kad šalia konteinerių mesti sodo atliekas, lapus, obuolius, statybines medžiagas, padangas draudžiama, tačiau to jie nepaiso. Šiukšlių krūva išauga iš po nakties, mat tamsiuoju paros metu visi jas ir atneša. Pašnekovės duomenimis, metus laiko kauptos tokios atliekos pernai buvo išvežtos prieš pat Kūčias.  Už šią paslaugą gyventojams mokėti nereikia. „Čia daugiausia turi viską tvarkyti pirmininkai ir jų antrosios pusės. Daugiau niekam nerūpi. Iš bendrijos lėšų išvežti šiukšles nesame pajėgūs. Renkame kasmetinį  dešimties eurų nario mokestį. Didinti? Iš ko juos surinkti? Gyvena čia daug pensininkų. Jie juk  ir taip sunkiai verčiasi. Dabar tvarkėme kelią. Reikėjo kelių priekabų žvyro. Kainavo šešis šimtus eurų. O dar neaišku, kiek teks sumokėti  už greideriavimą. Taupome pinigus po kelis metus, kad galėtume kažką sutvarkyti. Anksčiau tas šiukšles atrinkinėdavome, šakas degindavome. Pirkdavome specialų skystį, kad jos greičiau sudegtų. Padarydavome tvarką, o  po kurio laiko vėl tas pats. Nebekyla rankos, nebetvarkau. Kas iš to, jei tu tvarkai, o kažkas... Mūsų sodas yra miesto ribose. Tačiau iš čia šiukšlės vežamos paskutinėje vietoje“, - dėstė moteris.

Tenka išklausyti net grasinimų

Anot L. Petrauskienės, šiukšlių tema diskutuota bendrijoje ne kartą ir su žmonėmis, ir su taryba. „Vieni nori gyventi švariai. Kiti nori asfalto. Visi įsivaizduoja, kad viską turi kažkas padaryti. Žmonės visko nori. Reikalavimus taip pat visi žino, tačiau jų niekas nesilaiko. Mes su seniūnu gražiai kalbėjome dėl tų konteinerių, kada jie buvo pastatyti bendrijos centre, kad juos reikia perkelti į kitą vietą. Perkėlėme. Kalbėta ir apie galimybę ateityje įvesti kameras, kad drausmintų šiukšlintojus“, - atvirai kalbėjo šilutiškė.

Ne tik pirmininkė, bet ir kaimynai, pamatę nešančius į krūvą šiukšles, ne kartą bandė drausminti taip besielgiančius. Tačiau tai nieko nekeičia. Dažniausiai už tokią pastabą tenka jiems patiems išklausyti įvairių grasinimų ir perspėjimų – „neaiškink, ką noriu tą ir darau“.

Dar visiškai neseniai ant atliekų krūvos gulėjo ir baldai. Juos kažkas pasiėmė. Pasak pirmininkės, bendrijoje gyvena daug sunkiai besiverčiančių, vartojančių alkoholį, todėl tikėtina, kad juos jie ir pasiėmė.

L. Petrauskienė neabejoja, kad kiekvienas, norintis gražiai gyventi, turėtų pradėti  nuo savęs. „Tai nėra seniūno problema - tai gyventojų problema, nes jie ją patys ir sukuria. Seniūnas dalyvavo ir susirinkimuose. Gal reikėtų padaryti kažkokias talpas ar voljerus prie konteinerių. Užrašyti, pavyzdžiui, „Šakos“. Tada žmonės skirstytų, nemestų visko į krūvą. Manau, žmonės juos privežtų pilnus“, - dėstė pirmininkė.

Atliekos - nėra problema

Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus apie šią problemą žinojo. Jis tvirtino, kad minėtoje bendrijoje kasmet būna tos pačios bėdos. Jis teigė, kad artimiausiu laiku, pirmadienį ar antradienį, krūvos neliks, nes UAB „Ecoservice“ jas išveš. „Patys gyventojai yra „šaunuoliai“. Iš Maskvos ten tų šiukšlių niekas neatveža. Žmonės moka tik už buitines šiukšles. Visa kita jie vakarais suneša. Pavyzdžiui, visi puikiai žino, kad negalima nešti ir išmesti padangų. Jas gali juk palikti servise, kur jas pakeičia ir už tai mokėti nereikia. O dabar pasižiūri, kad niekas nemato ir meta į krūvą. O į tokias vietas važiuojame, kai pamatome, kur yra šiukšlių“, - teigė seniūnas. Tuomet kodėl ta krūva prie konteinerių pūpso nuo vasaros? R. Steponkus atsakė trumpai: „Ten viskas daugiausia nuo rudens likę – lapai, obuoliai. Buvau nuvažiavęs. Šiukšles išveš“. Jis neabejoja, kad žmonės turėtų daugiau galvoti, ką daro, nes dabar jie, pasak seniūno, elgiasi nekultūringai.

Anot seniūno, jei namuose daromi remontai, atliekos - nėra problemos. Tereikia paskambinti tuo užsiimančiai įmonei ir ji jas išveš. „Bet juk tamsoje lengviau nunešti ir numesti bet kur. Juk tada už tai nereikia mokėti“, - teigė pašnekovas.

Anot R. Steponkaus, probleminėse vietose įrengti kameras ir taip nustatyti, kas šiukšlina, pakol kas nėra galimybės, mat tai kainuoja labai brangiai.