Nuolat smurtu besiskundusi moteris rasta nuskendusi kanale

Neaišku, kur ėjo

Ko gero, ne vienas matęs Gražiną nedrįstų ginčytis, kad 1964 metais gimusios moters veidas buvęs ne kartą sumuštas: paakiai paburkę nuo mėlynių, veido spalva jau senokai „pamiršusi“ normalią odos spalvą.

Nors kintiškė, užsukusi į „Šilokarčemos“ redakciją, tikindavo, kad norinti susitvarkyti gyvenimą, pradėti viską iš naujo, tačiau jai to padaryti nepavyko. 

Gruodžio 5-ąją, apie 15 valandų 28 minutės, Pagalbos telefono numeriu 112 paskambino žmogus ir informavo, jog, eidamas namo, aptiko paskendusios kanale moters kūną. Policijos pareigūnai įvykio vietoje nesunkiai atpažino, kas ta nelaimėlė. Tai buvo jiems gerai žinoma Gražina.

Niekas negali pasakyti, kur moteris ėjo - į namus ar iš jų, nes jos mirties vieta visiškai netoli jų. Šalikėlėje gulėjo ir jos dviratis. Kodėl jis nebuvo šalia kūno, taip pat atsakymo nėra.

Skenduolės kūnas buvo be išorinių smurto žymių. Mirties priežastį nustatys teismo medicinos ekspertai. Jos kraujas paimtas girtumui nustatyti. „Ne paslaptis, jog kintiškė vartojo daug  alkoholio. Į jos namus dažnai buvo kviečiama policija. Priežastis – smurtas artimoje aplinkoje. Ji vis skųsdavosi, jog smurtauja jos buvęs vyras arba sūnus. Dauguma atvejų nepasitvirtino. Net jos pačios atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kas keisčiausia, apie pusmetį policija negavo jokių jos pranešimų, kurie anksčiau buvo labai dažni. Žmonės daug visko kalbės...  Gal ji dviratį tiesiog numetė ir ėjo pėsčiomis, o paskui įkrito. Gal kojos susipainiojo? Gal ėjo atsigerti?  Bet nenustebintų tai, jog nelaimės priežastis - alkoholis“, - kalbėjo Šilutės policijos komisariato Veiklos skyriaus laikinai einanti vyriausiojo tyrėjo pareigas Rita Šidlauskienė. 

Anot pareigūnės, kelias, kuriuo ji ėjo paskutinį kartą, buvo platus ir neatrodo, kad galėtų lengvai įkristi blaivus žmogus, nors kanalo šlaitas yra gana status.

Bandė padėti

Kintų seniūnas Antanas Kližentis teigė, kad jau daug metų ne tik jis, bet ir daugybė kitų žmonių bandė moteriškę ištraukti iš alkoholio liūno. Net stengėsi ją įdarbinti. Tačiau viskas baigdavosi nesėkmingai. Velnio lašai švęsdavo pergalę. Pasak seniūno, paskutiniu metu ji atliko viešuosius darbus. Praėjusią savaitę paskutinį kartą ją matė ketvirtadienį. Penktadienį darbe nepasirodė. Girdėjo pašnekovas, kad kažkas ją matė ir šeštadienį. „Sakoma, kad apie mirusį negalima blogai kalbėti. Bet situacija buvo nevaldoma. Ieškojom sprendimų padėti šiam žmogui. Nepavyko. Mėginom gydyti. Dėl to ir su šeima tarėmės. Iš gydymo įstaigos ji pabėgo. Ne kartą atliko viešuosius darbus. Atkentėjome sukandę dantis. Kiekvieną dieną incidentas – jei ne šeimoje - tai darbo aplinkoje. Buvo ji baudžiama ir dėl melagingų iškvietimų. Dažnai būdavo pati kalta, girta. Jos išsižadėjo net šeima. Paskutinė byla dar neįsiteisėjo dėl įvairių konfliktų, melagingų parodymų. Stengdavomės, kad ji gautų ir vienkartinę pašalpą. Pirmą kartą, kai ją gavo, buvome šokiruoti. Vietoj vaistų ji nusipirko mobilųjį telefoną. Tą pačią dieną jos sugėrovai jį pavogė. Net į Kintus atvykę vairuotojai jos vengdavo, nes ji įlipdavo į kabiną ir keliaudavo drauge“, - pasakojo A. Kližentis.

Gražina turėjo du sūnus. Vienas jų teigė neatsimenantis, kada paskutinį kartą matė savo motiną, kadangi dirba pamainomis, o, jam grįžus į namus, jos dažnai nebūdavo.  „Mes visi laidotuvėmis rūpinamės. Labiausiai - tėvas. Juk ji visgi buvo jo žmona. Ekspertų išvadų dar neskaičiau“, - sakė vienas sūnus. Su buvusiu Gražinos vyru susisiekti nepavyko.

Kažkada darželyje dirbusi, turėjusi atitinkamą išsilavinimą Gražina paslydo savo gyvenimo kelyje. Alkoholis, besikeičiantys sugėrovai, blaškymasis iš vienos vietos į kitą  tapo jos kasdienybe. Dabar jos gyvenimo styga nutrūko. Tikrąją mirties priežastį velionė nusinešė į kapus.