Ką būsimoji Vyriausybė žada žemės ūkiui?

Programoje pabrėžiama, kad nors pastaraisiais metais žemės ūkio dalis šalies ekonomikoje nėra labai didelė, jis išlieka svarbus dėl didelio jame dirbančių žmonių skaičiaus, teigiamo poveikio subalansuotai šalies plėtrai, žymaus indėlio į šalies gerovės kūrimą bei eksportą. Viena iš numatomų Vyriausybės veiklos sričių susijusi su ūkininkų rinkos padėties stiprinimu ir ūkininkavimo rizikos valdymu.

Tarp svarbiausių darbų - suformuoti žemės ūkio rinkos stebėjimo ir analizės sistemą, kuri informuotų gamintojus ir perdirbėjus apie galinčius kilti sunkumus bei atsiveriančias galimybes. Vienu iš prioritetinių uždavinių keliamas siekis, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams kuo greičiau susilygintų su senųjų ES šalių narių rodikliais. Stiprinant ūkininkų derybinę galią maisto tiekimo grandinėje, Vyriausybė numato remti ūkininkų kooperaciją, imtis reguliacinių priemonių, kurios užtikrintų, jog ūkininkai gaus deramą žemės ūkio produkcijos supirkimo kainą. Žemės ūkio gamybos rizikai mažinti ketinama skatinti kurti privačius sektorinius žemės ūkio rizikos draudimo fondus, kurie garantuotų draudimą nuo gamtinių veiksnių ir kainų svyravimo rinkose. Dar viena pagalbos žemdirbiams priemonė - krizinio laikino žemės ūkio rinkos reguliavimo mechanizmo sukūrimas (pardavimo kainai kritus žemiau gamybos kaštų, būtų taikomos laikinos rinkos reguliavimo priemonės, skirtos užtikrinti minimalias gamintojų pajamas).

Vyriausybė sieks įtvirtinti nuostatą dėl maksimalaus remtino vieno ūkio subjekto naudojamos žemės ploto, didesnę paramą skiriant už pirmuosius 10 ir 30 ha, kad mažieji ūkiai užsitikrintų didesnes išgyvenimo galimybes.

Tobulindama valdymo efektyvumą, Vyriausybė numato peržiūrėti pagrindines žemės ūkio sektoriaus gamybos raidos kryptis, sumažinti stambių, vidutinių ir smulkių ūkių galimybių skirtumus pasinaudoti ES parama, įvertinti paramos verslui tikslingumą ir didinti investicijas, generuojančias BVP augimą. Akcentuojama būtinybė supaprastinti žemės ūkio veiklą ir paramą žemės ūkiui reglamentuojančius teisės aktus, kad jie būtų suprantami daugeliui, o ne vien juos rengusiems specialistams. Vyriausybės planuose – pakeisti nacionalinės ir europinės paramos panaudojimo priežiūros bei kontrolės principus, pirmenybę teikti konsultavimui, o ne sankcijoms. Siekiant užtikrinti žinių, gerosios patirties ir inovacijų perdavimą, ketinama įsteigti Žemės ūkio produkcijos rinkos observatoriją - tarpšakinę organizaciją, kuri vykdytų žemės ūkio rinkos stebėseną, analizuotų valstybės intervencijos poreikius, užtikrintų informacijos, patirties ir inovacijų perdavimą bei visuomenės švietimą.