Už darbe „suluošintą“ sveikatą – 60 000 litų?

Vangiai tirta baudžiamoji byla buvo nutraukta

Anot šilutiškio advokato Tomo Leščinsko, kai kurie policijos ir prokuratūros pareigūnai ne tik neįstengia dėl kompetencijos trūkumo, bet pernelyg ir nesistengia ištirti panašias bylas. Mažai drąsuolių papurtyti turtingesnes bendroves, be to, anas gina geriausi advokatai. Baudžiamoji byla dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo bei darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų nenukeliavo į teismą. Užsitęsusį tyrimą 2012 m. lapkričio 5 dieną nutraukė Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra. Pareigūnų nutarta: nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Tuomečio ieškovės advokato skundas taip pat buvo atmestas po mėnesio: konstatuota, jog M. Lionienės patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas nebuvo sąlygotas darbdavio UAB „Klaipėdos mėsinė“ (buvusi „Vilkė“) veiksmų. Taip nuplaukė viltis, kad baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys bus išnagrinėtas, nes byla žlugo. Tačiau M. Lionienė įgijo teisę pareikšti ieškinį civiline tvarka. Ta teisė jai pripažinta nuo 2012-ųjų gruodžio 27-osios, tai yra nuo tos dienos, kai Tauragės apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą. Atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ atstovas prašė atmesti ieškinį vien dėl pažeisto trejų metų senaties termino. Vėliau neigė savo atsakomybę dėl nukentėjusiosios sužalojimų ir UAB „Vaidva“ (Akmenės r.) advokatas. Šios bendrovės verslas susijęs su ardymo ir griovimo darbais. Tik su UAB „Bitė Lietuva“ M. Lionienei pavyko išsiskirti gražiuoju – sudarė taikos sutartį. Sutartis patvirtinta Tauragės rajono apylinkės teisme 2013 m. gegužės 24 dieną. UAB „Bitė Lietuva“, vedama gerų paskatų, atlygino neturtinę žalą – sumokėjo ieškovei 30 000 litų. Beje, didžiąją dalį tos sumos M. Lionienė jau išleido vaistams.

Laimingas atsitiktinumas – griūdama GSM antena sužalojo tik vieną žmogų...

2008 m. rugsėjo 6 dieną Šilgaliuose, UAB „Klaipėdos mėsinė“ teritorijoje, kilo gaisras. Apdegė bendrovės pastatai. Per gaisrą apgadinta ir UAB „Bitė Lietuva“ įranga: 24 metrų aukščio lengvos konstrukcijos mobiliojo ryšio antena GSM, įtvirtinta ant mūrinio pastato stogo maždaug dešimties metrų aukštyje. Tą anteną pastatė UAB „Antena“ (Vilnius) specialistai. Gaisro metu įkaito antenos tvirtinimo detalė, kuri, ugniagesiams apliejus vandeniu, išsikreipė, apie pusmetrį palinko į kitą pusę. Dėl to viena atotampų tvirtinimo detalė atitrūko nuo stogo. Pažeidimas matėsi nuo žemės. Antena nuvirto, nes neatlaikė virinimo siūlė. Taip po nelaimės aiškino pareigūnams UAB „Antena“ darbuotojas R. R. Į gaisravietę atvykęs UAB „Bitė Lietuva“ atstovas V. M. taip pat fiksavo minimą bėdą. Dieną prieš nelaimę UAB „Bitė Lietuva“ atstovas V. M. paskambino R. R., tuo metu ėjusiam UAB „Antena“ technikos direktoriaus pareigas. Pastarasis liepęs sustabdyti visus gaisro padarinių šalinimo darbus ir palaukti, kol bus įvertinta situacija. Tuos darbus, galimai neištyrus esamos pastatų ir konstrukcijų būklės, neįvertinus rizikos faktorių, vykdė UAB „Vaidva“, turinti reikiamą techniką. Deja, kitą dieną antena griuvo. Advokatas T. Leščinskas tvirtina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka sužalotas vienas žmogus – grįžtanti iš valgyklos darbininkė Marytė Lionienė, ėjusi pirkti mineralinio vandens. Diena anksčiau ten buvę daugiau darbininkų. M. Lionienė patyrė kaukolės skliauto lūžimą, muštą-plėštą viršugalvio žaizdą, galvos smegenų sumušimą, lūžo du šonkauliai, plyšo kepenys. Jos gyvybė buvo pavojuje. Civilinėje byloje išvardyti ir kiti sužalojimai gauti griūvant antenai. Dėl to niekas nesiginčijo. Šalys atsakovės – UAB „Klaipėdos mėsa“, kurios teritorijoje įvyko nelaimė ir sunkiai nukentėjo jos darbininkė,  UAB „Vaidva“, vykdžiusi gaisro padarinių šalinimo darbus, tretieji asmenys UAB „Antena“ ir UAB „Bitė Lietuva“ labiau vardijo vieni kitų nepakankamas pastangas išvengti to, kas įvyko, nei savo klaidas. Pastebėtas pavojus nebuvo laiku pašalintas, bendrovės kažkodėl neveikė bendrai, lemiamą akimirką nesuderino veiksmų. Pasekmės baisios: nebeišgydomai sužalota moters sveikata, sulaužyta gyvenimo pilnatvė.

Teisingumas ir teisė Lietuvoje dar ne visuomet išvien

M. Lionienė nebeturi jokių pretenzijų UAB „Bitė Lietuva“. Ši bendrovė, užjausdama nukentėjusiąją, atlygino žalą labiau moraline nei turtine prasme: sąžinė liepė. Žodžiu, netiesiogiai, bet kažkuria dalimi pripažino, jog yra ir jai dėl ko atgailauti. Gi UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Vaidva“ savo kaltės neįžiūri. M. Lionienei dėl to teko bylinėtis civiline tvarka Šilutės rajono apylinkės teisme. Jos interesus gynė advokatas T. Leščinskas, turintis patirties, kaip spustelėti, rodos, kartais teismuose nenugalimus: yra laimėjęs administracinę bylą prieš Krašto apsaugos ministeriją bei kariuomenės vadovybę dėl kariškio neteisėto atleidimo iš pareigų, taip pat nemažai paplušėjo, kol klientams iš Žemaičių Naumiesčio seniūnijos padėjo laimėti civilinę bylą prieš Klaipėdos vaikų ligoninę ir Kauno klinikų du gydytojus bei tris draudimo kompanijas, kol įrodė, jog dėl dešimtmečio berniuko mirties (iškrito iš obels ir susižalojo) dalį atsakomybės nešė medikai. Besiginčijant teismuose kariškio byla truko šešerius metus, o dėl ligoninėje užgesusios vaiko gyvybės bylinėjosi septynerius metus. Pasak T. Leščinsko, niekam panašių „karų“ nelinkėtų. Teisingumas ir teisė Lietuvoje dar ne visuomet išvien. Sutiko jis padėti ir M. Lionienei. Civilinė byla tęsėsi apie pusantrų metų: nuo 2013-ųjų liepos iki šių metų lapkričio 24-osios. Prie jos, kaip duomenų šaltinis, buvo prijungta baudžiamoji byla. Bet gal dar ne pabaiga, gal UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Vaidva“ atstovai advokatai apskųs Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjos Irenos Vilkienės priimtą sprendimą Klaipėdos apygardos teismui? Tam turi 30 dienų.

Dėl senaties termino ir kas kiek atsakingas?

M. Lionienės ieškinio senaties termino pabaiga, į ką apeliavo UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Vaidva“ atstovai, ne visuomet tampa pagrindu jį atmesti. Civilinis kodeksas (CK 1.131 str.2 d.) įpareigoja teismą svarstyti ir spręsti, kodėl šis terminas praleistas, dėl kokios priežasties. Atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį, jeigu tuo paneigiama kito asmens teisėta teisė, nėra būtinas įpareigojimas. Teisėja I. Vilkienė konstatavo, jog M. Lionienės ieškinio senaties termino eigos pradžia skaičiuotina nuo 2012-ųjų gruodžio 7-osios, todėl nepraleistas. Neginčijamai nustatyta, kad griuvusi antena sumontuota ant UAB „Klaipėdos mėsinė“ pastato stogo tarpusavio sutartimi su UAB „Bitė Lietuva“, o M. Lionienė, dirbanti mėsinėje nuo 2004-ųjų birželio 28-osios, nukentėjo darbe. Bylos medžiaga, gaisro apžiūros protokolas rodo, kad apdegusios patalpos tiesiogiai ribojasi su pastatu, ant kurio buvo pastatyta GSM antena. Per gaisrą ji apgadinta: viena atotampa atsilaisvino. Tą patvirtino atsakovų UAB „Klaipėdos mėsa“, UAB „Vaidva“ darbuotojai. Antena nuvirto neiškart po gaisro, o praėjus 11 dienų, kai šalia vykdyti teritorijos valymo darbai.

Teismo sprendime rašoma, jog UAB „Vaidva“ veikla gaisravietėje, atliekant padidinto pavojaus darbus, turėjo įtakos antenos griuvimui. UAB „Klaipėdos mėsinė“ atsakomybė – neužtikrino saugių darbo sąlygų po gaisro, nepasirūpino laikinai aptverti pavojingą zoną, neužtikrino esamoje teritorijoje saugą. Tai numato Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Darbo kodekso normų reikalavimai.

Ieškovė M. Lionienė pateikė teismui patikslintą ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovų UAB „Klaipėdos mėsinė“, UAB „Vaidva“ solidariai turtinę žalą – 24 177,23 Lt. Iš UAB „Klaipėdos mėsinė“ priteista 70 proc. prašomos turtinės žalos (16 924,06 Lt), iš UAB „Vaidva“ – 30 proc. prašomos turtinės žalos (7253,17 Lt). Kadangi ieškovė sužalota darbe, DK 283 str. nustatytos sąlygos ir tvarka, kaip darbuotojui turi būti atlyginta už darbe patirtus sveikatos sužalojimus. Ši teisės norma nereguliuoja neturtinės žalos atlyginimo, todėl tokiais atvejais taikoma CK 6.250 str. 2 dalis, numatanti, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei padaryta sužalojus sveikatą. Kas ta neturtinė žala? Tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, atsiradę nepatogumai dėl pakirstos sveikatos, bendravimo galimybių sumažėjimas, reputacijos pablogėjimas. M. Lionienė tą patyrė su kaupu. Ji prašė priteisti iš atsakovų UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Vaidva“ 150 000 Lt neturtinę žalą. Teisėja I. Vilkienė, atsižvelgusi į ieškovės anksčiau sudarytą taikos sutartį su trečiuoju asmeniu įvardinta UAB „Bitė Lietuva“, kuri sumokėjo M. Lionienei 30 000 Lt, tokią pat sumą neturtinės žalos priteisė ir iš uždarųjų akcinių bendrovių „Klaipėdos mėsinė“ bei „Vaidva“. Tiesa, bendrovių atsakomybės dalis skiriasi: iš atsakovės UAB „Klaipėdos mėsinė“ priteisė 70 proc. minimos sumos (21 000 Lt), iš atsakovės UAB „Vaidvos“ – 30 proc. prašomos neturtinės žalos (9 000 Lt). Pasak T. Leščinsko, Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimas – tarpinis variantas, kai bylinėjimosi šalys nepadaromos nei pilnomis laimėtojomis, nei pralaimėtojomis: gana būdinga praktika teismams. Ar atsakovai, ieškovė skųs sprendimą, ar ne, paaiškės dar šį mėnesį. Bylinėtis – ne pigus reikalas.

Valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „Klaipėdos mėsinė“ ir UAB „Vaidva“ priteistos pašto išlaidos – po 139,92 Lt ir žyminis mokestis – po 812 Lt.

Atjauta netryško

Civilinėn atsakomybėn patrauktų uždarųjų akcinių bendrovių „Klaipėdos mėsinė“, „Vaidva“ vadovai atjauta sveikatą praradusiai ieškovei M. Lionienei netryško. Ką gi, „Vaidvai“ ji – svetima, o „Klaipėdos mėsinei“ – sava. Sava, matyt, kol triūsė mėsos fasuotoja, vėliau – išgyslintoja. Teigiama, kad ieškovė kaip darbuotoja buvo darbdavio apdrausta, jai paskirta ir mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija bei netekto darbingumo pensija, kurių bendra suma net didesnė nei buvusi alga. Tačiau Šilutės rajono apylinkės teismui, pasak nukentėjusios advokato, UAB „Klaipėdos mėsinė“ atstovas nepateikė įrodymų dėl ieškovės gautos draudimo išmokos. Teisėja nurodytą sumą būtų minusavusi iš ieškovės reikalaujamos turtinės žalos. Antra vertus, atsakovai, tikriausiai, galėjo tokiais netapti, jei būtų parodę daugiau žmoniškumo. Taip mano advokatas T. Leščinskas. Ar taip sunku įsivaizduoti, kaip šiandien gyvena M. Lionienė? Kentėdama nuolatinius skausmus. Padidėjo kraujospūdis, trinka širdis, kasa, neįstengia net priklaupti, judėjimo galios ribotos. Po tokios nelaimės „dovana“ – teismai. Pasak advokato T. Leščisnko bendrovių atsakovių atstovai iš kailio nėrėsi įrodinėdami, jog iš jų pusės viskas buvo padaryta dėl saugos gaisravietėje, kritiką nukreipdami UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Antena“ adresu. Jeigu viską padarė, aptvėrė „stop“ juosta, kodėl įvyko nelaimė?!

Jokia paslaptis, kad kai kurių privačių bendrovių yra paviršutiniškas požiūris į darbų saugą. Nutikus įvykiui pirmiausiai stengiamasi išsisukti. Dažniausiai pilno atpildo išvengiama. Jei darbininkas pažeidžia darbų saugą, vienaip ar kitaip nubaudžiamas. Darbdavys – ponas, darbininkas – nevidonas. Gaila, bet toks požiūris, kuris viešai negarsinimas, gyvuoja tarp kai kurių pasiturinčių verslininkų. Žmonės visuomet privalo išlikti žmonėmis, branginančiais tikrąsias vertybes – sąžiningumą, teisingumą, atjautą. Tuomet mažiau bylinėsimės.