Smulkieji verslininkai pašiurpę: specializuotos alkoholio parduotuvės - laidotuvės verslui

Prekybininkų teigimu, alkoholinių gėrimų iškraustymas iš maisto prekių parduotuvių į specializuotas prekybos vietas juos tikrai sužlugdytų.

Didžiausią prekybos tinklą pamario krašte turi UAB „Šilutės prekyba“, priklausanti aljansui „Aibė“. Šio aljanso valdybos narys Eimutis Radžvila Seimo Sveikatos reikalų komitetui teigė: „Mes tikrai esame už kovą su girtavimu, tikrai palaikysime adekvačias ir subalansuotas priemones, tačiau šituose įstatymuose numatytos specializuotos alkoholio parduotuvės yra, tikrai nepabijosiu to žodžio, mūsų „krachas“. „Aibei“ visoje Lietuvoje priklauso apie 700 parduotuvių, 500 iš jų neturi techninių galimybių įsirengti atskirą specializuotą parduotuvę, yra arčiau nei 200 metrų nuo ugdymo arba maldos namų, dar 111 veikia daugiabučiuose. Šilutės rajone ir Pagėgių savivaldybėje aljansui „Aibė“ priklausančių parduotuvių yra 25.

„Šilutės prekybos“ direktorius Egidijus Kuzminskas „Šilokarčemos“ korespondentui neparodė didelio džiaugsmo dėl „valstiečių-žaliųjų“ pasiūlymų: „Staigios permainos versle visais atvejais yra nepageidautinos. Susiformavę pinigų srautai, apyvarta, bet štai nuo kažkurios dienos viskas pasikeis. Prisitaikysime, negalvoju, kad numirsime, bet... Jei neprekiausime alkoholiu, prekiausime kitomis prekėmis, bet, aišku, sumažės apyvarta, darbuotojų skaičius, sutrumpės darbo valandos – bus sudėtinga išlaikyti parduotuvę. Juk bus skirtumas, kai teks prekiauti siauresniu asortimentu. Yra daug mūsų parduotuvių šalia bažnyčių ar mokyklų, o tokiai prekybai įstatymas paprasčiausiai užkirs kelią. Nors kai kurios parduotuvės veikia jau anksčiau, o mokyklos šalia jų pastatytos vėliau. Bus tokių nemalonių dalykų – nedideliuose kaimuose dar labiau sumažėjus apyvartai, žiūrėsime, ar beapsimokės laikyti parduotuves, ar jas uždaryti. Dideli prekybos centrai visada turės privalumų, jiems nebus sunku atskirti alkoholio skyrių, o mums praktiškai tai neįmanoma. Toks mūsų „biznis“ – nei verkti, nei juoktis. Kiek tai duos naudos valstybei, galima įvairiai diskutuoti“.

Smulkiųjų verslininkų skaičiavimais, specializuotai parduotuvei įrengti reikėtų nuo 30 tūkst. iki 100 tūkst. eurų. Tokios išlaidos prekybininkams būtų lyg antausis, o kaimo žmonėms – grįžimas į praeitį. Pasak vieno seniūno, tuo metu, kai būdavo pokyčių su alkoholinių gėrimų kainomis ar jų pardavimo, kaimuose iškart atsirasdavo „taškai", į kuriuos visi eidavo ir būdavo priversti vartoti surogatus arba pirkti gėrimus nelegaliai.

R. Paulausko įmonės, Švėkšnoje besiverčiančios maisto produktų prekyba, savininkas Rimas Paulauskas sakė, kad tokie pasikeitimai kaimo krautuvėlėms turėtų labai atsiliepti: „Bet dar yra vilčių, kad taip neįvyks. O jeigu būtų priimtos tokios įstatymo pataisos, dėtume visas pastangas  įrengti atskirą alkoholio parduotuvę. Bet tam padaryti reikėtų didelių kaštų. O jeigu reikės išlaikyti kažkokius atstumus nuo kitų parduotuvių, kažkur miestelio kampe pastatyti - tai bus įdomu. Dėl to nebus mums, prekybininkams, geriau, o tie, kurie norės išgerti, visada suras. Bet ar sumažės išgeriančiųjų? Abejoju“.

Paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad toks yra įstatymo pakeitimų tikslas – mažinti prekybos alkoholiu vietų skaičių. Alkoholio prekybininkai tvirtina, kad norima uždėti dar vieną apynasrį legaliam, įstatymų besilaikančiam verslui, nekovojant su nelegaliais svaigalais. Juk nuo svaigalų priklausomi asmenys negeria brendžio ar brangaus vyno, jie dažniausiai perka „pilstuką".

Praėjusį pirmadienį paviešintoje septynioliktosios Vyriausybės programoje yra ir kitų priemonių alkoholio sukeliamoms problemoms spręsti. Pavyzdžiui, bus siekiama visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų ir tabako reklamą, stiprinama kova su nelegalia alkoholio, tabako ir kitų narkotinių gaminių prekyba, didinama atsakomybė už alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimą nepilnamečiams.

„Mažinsime alkoholinių gėrimų prieinamumą. Tuo tikslu numatome leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais tik specializuotose parduotuvėse, kurių skaičius būtų nustatomas atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Šiai priemonei nedavus pakankamo rezultato, svarstysime galimybę alkoholio prekybą perkelti į valstybinį alkoholio prekybos monopolio tinklą“, – rašoma programoje.

Kažin ko verta tokia programa, kai patys jos rengėjai abejoja, ar ši priemonė duos „pakankamą rezultatą“? Taip pat ketinama siekti legalaus stipraus alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžiaus didinimo iki 20 metų, naktinės prekybos alkoholiu apribojimo, pardavimo vietų skaičiaus mažinimo.

Vyresnio amžiaus šilutiškiai dar tebeprisimena tuos laikus, kai visame Šilutės mieste, Tilžės gatvėje, buvo tik viena alkoholiu prekiaujanti parduotuvė? Ar tada geriančiųjų buvo mažiau? Tikriausiai, kad ne. Norinčiųjų svaigintis neišgąsdindavo ir ilgos eilės parduotuvėje ar net prie jos. Nejaugi „valstiečiai-žalieji“ nemato, kaip prekyba alkoholiu organizuota kitose Europos Sąjungos šalyse. Nesinorėtų net pagalvoti, kad naujieji „politikieriai“ trokšta kaip sovietiniais laikais atgaivinti eiles parduotuvėse, tai įvardindami kaip kovą prieš alkoholizmą.