Jokios audros nebebus baisios...
Tikriausiai ne vienas vairuojantis automobilį atkreipė dėmesį, kad imti keisti miestų ribas žymintys kelio ženklai, eismo krypčių rodyklės. Tiesa, jos liko tos pačios - kelio ženklai nesikeitė, tačiau jų tvirtinimas tapo itin galingas. O kai kuriose vietose net labai. Iš pažiūros jie galėtų atlaikyti stipriausius smūgius.
Kelio ženklus prižiūri "Klaipėdos regiono kelių" Šilutės kelių tarnyba, todėl jos viršininko Algirdo Jakubausko ir pasiteiravomo dėl kokių priežasčių tai daroma. Esant tokiai prastai valstybės ekonominei situacijai ar tai nėra pernelyg didelė prabanga šiuo metu perdarinėti kelio ženklus ir taip kapitaliai juos tvirtinti.
A.Jakubauskas sutiko, kad gal šiuo metu ir nėra pats palankiausias metas, juo labiau, kad šių metų kelininkų biudžetas dar nėra visiškai aiškus. Tačiau šis kelio ženklų pertvarkymas prasidėjo praėjusiais metais. Nauji ženklai tada ir buvo užsakyti. Juos keisti yra numatyta atsižvelgiant į Europos Sąjungos įvairias direktyvas. Kokie jie turi būti sprendžia įvairūs tyrimo institutai. Jie skelbia rekomendacijas, pagal kurias jie ir yra gaminami. A.Jakubauskas sutiko, kad kai kurie ženklai tvirtinami su geroka atsarga, tačiau tokie, anot jo, reikalavimai. Jis sakė, kad vieno kelio ženklo kvadratinio metro pagaminimas kainuoja apie 300 Lt. Dar reikalingos atramos, paramos. Ir visa tai paskaičiuota, kad atlaikytų didžiausius uraganus. A.Jakubauskas priminė bemaž prieš dešimtmetį praūžusį uraganą, kurį visi atsimena Anatolijaus vardu. Po jo reikėjo keisti ne vieną kelio ženklą. Todėl dabar tikrai nebaisios ir didžiausios gamtos stichijos.
Šilutės kelininkai šių ženklų negamina. Tai daro specializuotos įmonės, iš kurių yra perkama pagal atskirus konkursus.
Šiais metais, patikino direktorius, dar nieko neatlikta, nes visiškai neaiškus šių metų kelininkų biudžetas. Viena tikrai aišku: pinigų po žiemos atsiradusioms duobėms lopyti turėtų būti, o toliau tikra nežinia. Praėjusiais metais Šilutės kelininkai darbų vykdė už 14 milijonų litų. Tai lėšos iš įvairių fondų ir programų, kurios sudarė didžiąją dalį. Tai buvo rekordiniai metai, nes iki tol įvairių darbų atlikdavo už 8-9 milijonus litų. Dabar kiekvieną dieną laukiama žinių iš Valstybinės kelių direkcijos, tačiau prognozės nekokios. Todėl dar nėra suplanuotas nei vienas šių metų rimtas darbas. A.Jakubauskas sakė, kad gali atsitikti taip, kad netrukus bus nugrederiuoti žvyrkeliai, ir daugiau prie jų priežiūros šiais metais jau nebegrįš. Šiuo metu kelininkai dirba tik keturias dienas per savaitę, todėl tikėtis didelių darbų neverta. O kaip bus ateityje - kol kas nežinia.
Nuotraukoje:
Tokiems kelio ženklams jokie vėjo gūsiai neturėtų būti baisūs.