Prekyba eglutėmis jau prasidėjo
Artėjant gražiausioms metų šventėms, šilutiškiai jau gali įsigyti ne tik šventinių namų dekoracijų, bet ir paties svarbiausio atributo – Kalėdų eglės. Tiesa, pats eglučių pirkimo įkarštis dar neprasidėjo.
Praėjusią savaitę Šilutės mieste netoli halės pradėta prekiauti gyvomis eglutėmis. Jų nusipirkti kvietė šilutiškis Remigijus Kinčius. Žaliaskarės sulaukia ne vieno praeivio dėmesio. Tačiau tiesa tokia, kad, kol kas dažnai vyksta tik žvalgybos procesas. „Esu gimęs ir augęs Žemaičių Naumiestyje. Paskui pradėjau dirbti Šilutėje, todėl apsigyvenau čia. Dabar jau daugiau nei penkeri metai su šeima esame įsikūrę Vokietijoje. Dabar pardavinėju eglutes, nes jas pats auginu Danijoje. Po sezono, po sunkių darbų grįžtu čia, į Lietuvėlę. Šiemet pirmi metai pardavinėju eglutes, nes iki Kalėdų turiu laisvo laiko. Kad nereikėtų sėdėti namie, mieliau šilutiškiams parduodu daniškas kenines egles, kurios labai skiriasi nuo lietuviškų“, - pokalbį pradėjo emigrantas.
Vyras teigė, kad jo siūlomi medžiai skiriasi nuo lietuviškos „skarotosios“ – pastarųjų greitai pradeda byrėti spygliai, nors skaniai kvepia, tačiau laikosi tik apie dešimt dienų. Todėl jas galima puošti tik prieš pat Kūčias. Pasak pašnekovo, daniškos eglės nekvepia, bet žaliuoja ir nebyra labai ilgai. Jis tikino, kad pats ją namie pasipuošia gruodžio pradžioje, o nupuošia – sausio antroje pusėje. Medį įtaiso į specialų stovą ir į jį kas savaitę įpila po puodelį vandens. „Jei grindys šildomos, medelį reikia šiek tiek pakelti. Įstatyti galima ne tik į stovą su vandeniu, bet ir į kibiriuką su drėgnu smėliu. Čia jau kaip kas sugalvoja. Pavyzdžiui, eglė kainuoja dvidešimt penkis eurus, o stovas – dešimt. Nors stovas tarnauja ne vienerius metus, tačiau žmonės sugalvoja patys kaip įtvirtinti egles. Mes esame lietuviai, todėl nesunkiai viską sumeistraujam“, - tęsė Remigijus.
Šilutiškis pasakojo, kad medis Danijoje su benzininiu pjūklu nupjaunamas vieną dieną prieš netavimą - įtraukimą į tinklą. Anot R. Kinčiaus, kol eglės pasiekia gyventojų namus, praeina daug laiko, įdedama daug darbo. Kad ji užaugtų nuo sprindžio iki tinkamo dydžio, prireikia aštuonerių ar devynerių metų. Tenka įdėti ir daug darbo: tręšti, purkšti, vėliau jas kirsti, netuoti. Kainuoja ir jų pargabenimas į mūsų šalį.
Norint įsigyti danišką eglę, už ją gali tekti sumokėti nuo 18 iki 25 eurų. Kaina priklauso nuo medelio vešlumo, dydžio.
Prekybininkas sako, kad šilutiškiai domisi jo siūlomais medžiais. Daugelis mielai juos perka, o tie, kas to nedaro, bent jau paprašo apie jas papasakoti daugiau. „Daugelis mūsų krašto žmonių egles pirkdavo po gruodžio dešimtosios. Dabar pastebėjau, ateina, išsiklausinėja apie kenines eglaites, o po kiek laiko grįžta nusipirkti. Dar juokaudami pasako, jog grįžo, nes pagalvojo, kad kitą dieną tokių grožybių gali nebebūti“, - dėstė R. Kinčius.
Dėl kainos taip pat niekas priekaištų neišsakė. Tik būna, kad močiutės atėjusios pasiguodžia, kad joms tokios eglės šiek tiek brangokos. Bet dėl kainos nepyksta, mat jos vertos didesnės kainos.
Keninių eglučių grožio paslaptis slypi spygliuose – jie būna iki keturių centimetrų dydžio. Todėl net retesnėmis šakomis medis atrodo įspūdingas.
Praėjusią savaitę lietuviškomis žaliaskarėmis dar niekas neprekiavo.