Kristijono Donelaičio metai Latvijoje išlydėti lietuviškomis dainomis

Įspūdingoje ikonografijos ir dokumentikos parodoje eksponuota ir virtualiai pristatyta Mažosios Lietuvos istorinė aplinka, prieš trejetą amžių išauginusi Donelaitį. Pateikti kraštotyrininko Bernardo Aleknavičiaus, literatūrologo Leono Gineičio, Vinco Kuzmicko, Albino Jovaišos ir kitų tyrinėjimai, įprasminantys lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio vardą grožinėje literatūroje. Parodoje pateikti įvairių Lietuvos bei užsienio menininkų,  tautodailininkų kūriniai donelaitikos tema, elektroninės nuorodos į vaidybinius filmus apie poetą, jo gyvenimą ir veiklą menančias vietas, šalies teatruose pastatytus spektaklius, oratorijas, primenančias K. Donelaičio kūrybos pėdsakus profesionaliajame mene.

Tradicinį ir virtualų parodos pristatymą keitė Bauskės lietuvių draugijos „Astra“ folkloro kolektyvo dainorių atliekamos lietuvių liaudies dainos „Eisiu, eisiu“, „Per klausučių ūlytėlę“, latviškai skambėjo gruzinų liaudies daina „Suliko“. Pasak mėgėjų meno kolektyvo vadovės Danutės Slovenskos, kolektyvas vienija 14 narių. Vyriausiam iš jų –94, jauniausiam – 47 metai. Dainoriai kartu su Daugpilio lietuviais šįmet dalyvavo jubiliejinės dainų šventės „Čia mano Lietuva“ folkloro dienoje. Anksčiau Bauskėje gyveno per 4000 lietuvių, dabar yra perpus mažiau. Daugiausia – tremtiniai, kuriems po tremties iš Rusijos sovietmečiu nebuvo leista sugrįžti į tėvynę. „Dabar turime dvi tėvynes. Latviai yra draugiški.Gyvendami šalia rubežiaus su Lietuva dažnai koncertuojame ir Lietuvos pasienio miesteliuose bei kaimuose“, – pasakojo kolektyvo vadovė. Netrukus spėjome įsitikinti, kad lietuviškos dainos – nesvetimos Bauskės latviams. Renginio publika drauge su „Astros“ dainoriais puikiai dainavo lietuviškas dainas.

Vakaro dalyviai įspūdingai plojo pasiklausę K. Donelaičio „Metų“ hegzametro skaitymų lietuvių-latvių kalbomis. Sodrų šilutiškio Marijaus Budraičio tembrą keitė lyriškas ir šiltas latvės Aelitos Bikernece balsas, puikiai atspindintis Bauskės centrinės bibliotekos direktorės Baibos Tormanės žaismingai lietuviškai ištartą posakį „Mes gi esame broliukai“. Suprasti derėjo, kad latvių ir lietuvių kalbos priklauso archajiškųjų baltų kalbų grupei ir turi daug leksikos bendrybių.

 „Metų“ skaitymai susirinkusiuspaskatino literatūrologinei diskusijai „Donelaitika, kaip fenomenas“ Kalbėta apie jubiliejinių metų K. Donelaičio kūrybos renesansą, išaugintą kitaip mąstančią publiką, svarstyta, kaip donelaitikos knygos renginių turinys sėja dvasinio augimo daigą, trijų šimtmečių kultūrų pažinimą ir kodėl jis yra sunkiau suvokiamas skubančios, bėgančios ir apmąstymams nelinkusios visuomenės daliai.

Latvija kitąmet švęs liaudies poeto, dramaturgo ir vertėjo Janio Rainio (Jᾶnis Pliekšᾶns) gimimo 130-ąsias metines. Ta proga Bauskės centrinė biblioteka (2015 m., kovą) rengia tarptautinę knygų mugę, kurioje lankysis ir Latvijos Prezidentas Andris Berzinis. Šilutės bibliotekininkai pakviesti dalyvauti mugės kultūrinėje programoje ir pristatyti Mažosios Lietuvos praeities bei dabarties knygą ir knygininkus.

Šilutiškių renginiu Latvijoje užbaigta intensyvaus ir įdomaus Valstybės programos finansuoto projekto „Donelaitika: knyga, žodis, liturgija ir menas epochų kultūriniuose perskaitymuose“ dalies „Svečiuose pas bičiulius...“Knygos programa.

Į duris beldžiasi Etnografinių regionų metai...