Ragina papildomai apmokestinti pridėtinio cukraus turinčius produktus

A. Veryga aiškino, kad šiuos planus realizavus brangti turėtų tokie gaminiai kaip gaivieji gazuoti gėrimai, saldumynai, tačiau sveikos mitybos specialistai priduria, kad itin daug cukraus turi ir saldinti pieno, miltiniai gaminiai, net juoda duona.

Paaiškino, į ką nukreipta

„Tai nėra kažkoks mūsų sugalvotas siūlymas. Tokia yra Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacija tam, kad fiskalinėmis priemonėmis būtų skatinamas sveikesnis arba sveikatai labiau palankus pasirinkimas. Kai kalbame apie cukraus mokestį, pirma, kalbame apie gaiviuosius gėrimus, kurie vaikams yra labai patrauklus. Tai viena tų priemonių, kuri darytų sveikatai nepalankius produktus mažiau patraukliais“, – užmojus aiškina A. Veryga.

Jo teigimu, kol kas nėra nei konkrečių skaičiavimų, kiek prekės turėtų brangti, nuo kokio cukraus kiekio jose būtų apmokestintos, nei pasiūlymų, tai esą tik pirminė idėja.

„Reikėtų ir su Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertais kalbėtis, ir susitikti su šalių, kuriose kažkas panašaus buvo daryta, atstovais. Skirtingai nei tabako ar alkoholio akcizas, kur jau visiems yra labai aišku, žinoma, ir tai sukuria įvairiausių diskusijų, su šiuo apmokestinimu kyla daug klausimų. Tai pakankamai „žalia“ idėja, nors ir rekomenduojama Pasaulio sveikatos organizacijos, nenurodoma, kokie konkrečiai tai būti produktai, dydžiai, mokesčiai – dar niekas nėra apskaičiuota“, – sakė paskirtasis sveikatos apsaugos ministras.

Sudomino ir Suomijos pavyzdys: ribos ir druskos suvartojimą?

Tačiau jis aiškino nemanantis, kad Lietuvoje turėtų būti apmokestinami tokie produktai kaip medus, duona, pienas. „Mes daugiau kalbame apie tokius produktus, kur cukrus yra dedamas dirbtinai tam, kad sukurtų skonį. Didžioji problema, kur daug kyla bėdų, kaip sakiau, gaivieji gėrimai, kur išskyrus cukrų turbūt nelabai kas ir yra. Tik dažikliai, kvapai. Kiek žinau kitų šalių praktikas, natūralių cukrų (medaus ar vaisių) tikrai niekas neapmokestinama. Svarstome apie produktus, kurie iš cukraus tik ir gaminami. Yra tokių, kurie nuogąstauja dėl šokolado, bet tikrame šokolade cukraus irgi praktiškai nėra“, – dėstė A. Veryga.

Jo teigimu, suomiai turi labai gerą patirtį mažindami ir druskos suvartojimo kiekius. Anot paskirtojo ministro, Suomijoje nebuvo įvestas papildomas mokestis, tačiau tiesiog įvyko susitarimas su maisto gamintojais ir labai iš lėto, kad žmonės nepajustų, druskos kiekis produktuose buvo mažinamas.

Ragina skirti cukrų ir cukrus

Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė DELFI patvirtino, kad Lietuvoje cukraus suvartojimas yra didelis.

Tik, kalbant šia tema, ji ragino prisiminti, kad yra cukrus ir cukrai. „Jei produkte yra ne cukrus, o jo pakaitalas, pavyzdžiui, kiti paprastieji angliavandeniai, fruktozė, tai priskiriama prie cukrų. Jei bus ribojamas tik paties cukraus suvartojimas, tokiu atveju pastarieji elementai nepatektų prie ribotinių“, – aiškino specialistė.

Tačiau, jos teigimu, faktas, kad žmonės suvartoja per daug cukraus ir cukrų – dėl to ir cholesterolio kiekis kraujyje didėja, dažnėja širdies kraujagyslių ligos, organizme prasideda uždegiminiai procesas, vystosi diabetas, diagnozuojami nutukimai. Dantų gedimas, juokavo V. Kurpienė, su visu tuo palyginus tėra tik gėlytės.

„Cukrus pats savaime nekenkia. Jei per dieną suvalgyme šaukštelį jo, nieko baisaus neatsitiktų, bet bėda yra tame, kad cukrų yra daug visur, žmonės net nežino kur, valgo, o per dieną susidaro didelis suvartotas kiekis“, – aiškino pašnekovė.

Nerekomenduotinų sąraše – ir cukrus, ir medus, ir net sultys

Pasaulio sveikatos organizacija, jos teigimu, šiemet net patikslino savo rekomendacijas. Jei anksčiau būdavo patariama suvartoti iki 10 proc. cukrų nuo viso raciono, skaičiuojant kilokalorijomis, tai dabar šis skaičius sumažintas dvigubai – iki 5 proc. „Į tai įtrauktas ne tik cukrus, bet, pavyzdžiui, medus, cukraus pakaitalai, net sultys. Jei suaugęs vyras išgeria didesnę stiklinę sulčių, tai jis jau suvartoja rekomenduotiną dienos cukrų kiekį“, – aiškino V. Kurpienė.

Jos teigimu, tai, kad atkreiptas dėmesys į saldumynus, sveikintinas dalykas, tačiau specialistė nesiryžo prognozuoti, ar papildomas mokestis padės sumažinti šios srities produktų vartojimą Lietuvoje.

Produktai, kurių reikėtų vengti: duonoje cukraus daugiau nei rugių

V. Kurpienė priminė ir tai, kokiuose produktuose, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti net sveiki, iš tiesų yra pridėtinio cukraus. Anot specialistės, pridėtinio cukraus yra beveik visuose pagamintuose produktuose, išskyrus dalį pieno produktų.

„Tai, pavyzdžiui, ir saldinti pieno produktai, sveikesnės saldumynų alternatyvos – tikrai, vienareikšmiškai. Labai daug cukraus turi ir įvairūs miltiniai gaminiai, kai kurios duonos, tarkime, yra vienos rūšies ruginė duona, kurioje cukraus yra daugiau nei rugių. Cukrų labai daug yra ir kečupe, tačiau pomidorų tyrė – labai sveika. Kalbant apie pieną, reikėtų skirti du dalykus. Laktozė (pieno cukrus – DELFI) jame yra natūraliai, jos niekas papildomai neprideda. Pasaulio sveikatos organizacija šneka apie pridėtinį cukrų. Vaisiuose irgi yra daug cukrų, bet jie nėra pridėti“, – aiškino V. Kurpienė.

Tačiau, jos teigimu, nereikia pamiršti ir to, kad ėmus kalbėti apie papildomų cukrų apmokestinimą gamintojai gali pradėti keisti naudojamus saldiklius.

„Saldikliai, išskyrus natūralą steviją, nėra laikomi sveiku maistu. Taip, jie neturi kilokalorijų, tačiau teigiama, kad juose yra kitų kenksmingų dalykų, kurie pasireiškia reguliariai vartojant. Sunku pasakyti, ką darytų gamintojai, kaip realiai ta kaina pasikeistų. Kad atkreipiamas dėmesys į tai, gerai, tačiau kol kas neaišku, kas konkrečiai brangs“, – pastebėjo specialistė. Įvardijo cukraus vertę: kaip galėtų paveikti gamintojus Tuo metu dietologė Eglė Kliukaitė aiškino, kad papildomas cukraus mokestis iš esmės yra gana geras dalykas, tačiau sunku pasakyti, kaip jis realiai veiktų Lietuvoje.

„Kartais priklausomybė cukrui gali nebūti sustabdoma brangesnio produkto. Tačiau įvertinus tai, kad ir vaikų nutukimo rodiklis yra didėjantis, tai, ką vardijo paskirtasis ministras, atrodo orientuota ir į jauną žmogų. Tačiau, ar jis tikrai bus atsakingas už tai, kad vartotojai suprastų cukraus žalą, nežinau“, – svarstė dietologė.

Paklausta, ar lietuviai supranta cukraus žalą, ji patikslino, kad šiuo metu apie tai daug kalbama, žmonės šviečiami, tačiau, deja, neretai jie suklūsta ir permąsto informaciją tik prasidėjus sveikatos problemoms.

„Cukrus kaip produktas jis mums neteikia kitų naudingų medžiagų, turi tik energetinę vertę“, – pabrėžė specialistė. Ji pasidalijo spėjimu, gal planuojamas įvesti mokestis skatintų ir gamintojus į produktus dėti mažiau cukrų.