Donelaičio metai išlydėti įspūdingu renginiu

Tačiau tai ne vienintelis šilutiškių darbo įvertinimas. Neseniai Seimo rūmuose F. Bajoraičio viešosios bibliotekos bendruomenei už programą „Kristijonas Donelaitis: epochos ir dabarties laiko sąskambiai“ įteikta Ministro Pirmininko padėka.

K. Donelaičio metams baigiantis galima drąsiai teigti, kad pavyko šio lietuvių literatūros klasiko kūrybą priartinti prie šių dienų, nors įminti šio genialaus autoriaus tekstų kodą ne toks jau ir paprastas uždavinys. Tačiau šilutiškiai yra arčiausiai Donelaičio geografine prasme, todėl ir pasiekimai, įvertinimai yra ypatingai malonūs.

Tiek nebūtų pasiekta, jei prie donelaitikos jubiliejinių darbų programos nebūtų prisijungusios kultūros, švietimo įstaigos, žiniasklaida, Nevyriausybinių organizacijų sektorius, Lietuvos kūrybinės organizacijos, tarptautiniai partneriai iš Lenkijos, Rusijos, Latvijos.Visi drauge bandėme atrasti Donelaitį iš naujo. Iš viso programa vienijo 99 kultūrinių ir kūrybinių sumanymų įvairovę, 27 įvairius institucinius lokalius ir nacionalinius partnerius, programą viešino ir su organizatoriais bendradarbiavo 9 žiniasklaidos leidiniai.

Prieškalėdžiudonelaitikos projekto organizatoriai, bibliotekininkai, aplankys visus 27 šio projekto partnerius ir įteiks jiems sėkmingo dalyvavimo projekte padėkos ženklus.

Ne veltui baigiamasis renginys pasirinktas advento laikotarpio pradžioje. Svečiams iš Vilniaus – literatūrologui, rašytojui, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doc. dr.Regimantui Tamošaičiui, aktorei Reginai Paliukaitytei, dainininkei, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorei Aušrai Liutkutei, jos studentui Rolandui Vilkevičiui, fleitininkei Viktorijai Zabrodaitei ir pianistui Aleksandrui Vizbarui – pavyko sukurti nuostabią, jaukumu dvelkiančią atmosferą bibliotekoje. Žiūrovai mėgavosi žodžių ir muzikos žaismu. R. Tamošaičio žodžiais: „Klasika – tai, ko nesunaikina laikas. Žmogus, jei nesisuka kartu su laiko ratu, yra tarsi išmetamas iš gyvenimo, jis pasiduoda puikybei. Tuo tarpu Donelaičio bendruomenė – ori, garbinga ir gana išdidi, iš jos lietuviai turėtų mokytis“.

Išlydėjome donelaitikos metus, apsukome laiko ratą, tačiau jis nesustoja. Juk mus tuoj pasitiks Etnografinių regionų metai, tad vėl lauks nauji ir prasmingi darbai.