Po 40-ies santuokos metų juknaitiškis pasijuto šuns vietoje

Nesitikėjo, kad kada nors taip gyvens

Algimantas tikino, kad niekada gyvenime nemanė, kad teks gyventi taip, kaip gyvena šiandien. „Nebeiškenčiau... Padaviau savo žmoną skyryboms. Santuokoje išgyvenome beveik keturiasdešimt metų. Visko per tuos metus buvo. Visą gyvenimą dirbau. Turėjau net savo arkliuką. Pinigų visada uždirbdavau. Prieš septynerius metus tapau neįgalus. Nuo to laiko tapau nebereikalingas, nes nebeturėjau jėgų dirbti ūkyje. Dabar žmona visiems sako, kad tik ji visą gyvenimą viena dirbo. Tačiau tai netiesa. Aš ir pieną į pieninę vežiau, ir su uošvienės sugyventiniu rūsį bei malkinę statėm, dabar būna net taip, kad į namus manęs neįsileidžia ir tada tenka glaustis pas kokį pažįstamą. Kartą į namus negalėjau grįžti tris mėnesius, nes toks buvo teismo sprendimas. Prisipažįstu, vartoju alkoholį, bet tikrai ne visada esu dėl visko kaltas. Dabar jau ir nebegeriu tiek. Sveikata  nebeleidžia. Dažniausiai parsinešu pasislėpęs alaus butelį, išgeriu, kuomet visi jau miega. Kai grįžtu išgėręs, mane užsipuola artimieji. Sūnus dažnai muša. Išsikviečiu policiją, kad mane gelbėtų, o gaunasi taip, kad aš lieku dėl visko kaltas. Nors, tikrai, ne aš tą triukšmą sukeliu. Yra buvę net taip, kad mane parvertė, užlaužė rankas, o alkoholį prievarta pylė į burną. Vos neužspringau. Po to iškvietė policiją. Vėl kaltas likau aš“, - guodėsi Algimantas.

Vyriškas sakė, kad namie reikalingas tik tam, kad dirbtų ūkio darbus. Tačiau jis to jau nebedaro. Pirmiausia, dėl to, jog nebepajėgia, mat dėl stuburo ligų tapo neįgalus, o ir dėl to, jog nebemato prasmės to daryti – valgyti jam niekas vis tiek neduoda. Džiaugiasi, kad nors leidžia virduliu naudotis. Tai kasdien valgo greitai paruošiamą sriubą – ant makaronų užpila verdantį vandenį, įdeda prieskonių.

„Gėda ir pasakyti, kad taip gali būti. Namas didelis. Juk ten visiems vietos užtenka. Jei kas nutinka, tuoj sako: „kviesk...kviesk tą policiją“.  Žino, kad manimi pareigūnai netiki, o jų pusėje visada teisybė. Skaudu. Esu šuns vietoje. Nors gal dar blogesnėje, nes savo šunis  žmona šeria tris kartus per dieną“, - guodėsi A. Austynas.

Neištarė nė vieno gero žodžio

Pavyko susisiekti telefonu ir su besikreipiančiojo žmona. Ši nė vieno gero žodžio apie savo sutuoktinį  nepasakė. „Jo, alkoholiko,  verkšlenimas, teisybės ieškojimas, pastovus  gąsdinimas, kad su mumis susidoros...Pareina girtas, puola savo kalbomis... Su mumis yra trijų metų vaikas. Nebenorime to triukšmo. Esame išgyvenę ne tik psichologinį smurtą, bet ir kumščius. Grįžta girtas, o ryte vėl ant dviračio ir - į Juknaičius. Grįžta vėl „gatavas“, - sakė moteris. Ji teigė, kad pats girtas  susižaloja, o, grįžęs į namus, dėl menkiausio nieko apkaltina savo artimuosius.

Pasak pašnekovės,  vyras visiškai nieko nedirba, tik geria, skambina į policiją, neva, jį muša, duris daužo arba spardo.  „Man jau nuo jo bloga, juk yra buvę net taip, kad vasario mėnesį basa bėgau į lauką, teko  atlaikyti ne vieną smūgį“, - tikino moteris. Ji neslėpė  - jau nebegali matyti akyse savo sutuoktinio, kuris, neva, pyksta ant sūnaus, jog nuolat puola mamą ginti. Savo atžalos telefono numerio nedavė, paaiškino, kad su juo vis tiek nepavyks susisiekti, mat jis darbe.

Moteris pasakojo daug, nuolat kartojo,  kad sutuoktinis viską laužia iš piršto, yra girtuoklis, kuris vaikšto po landynes. Anot jos, vienas geradarių, kuris padėjo ir skyrybos dokumentus suruošti yra juknaitiškis Alvidas Šimelionis. Tad pakalbinome jį ir kitus gerai pažįstančius A. Austyną.

Neaišku, kas pradeda kivirčą

Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis Algimantą apibūdino kaip ramaus būdo, nekonfliktišką ir darbščią asmenybę. „Jis tiesą ir sako. Kiek aš žinau, jį terorizuoja žmona ir sūnus. Dar ir muša. Jis yra geriantis. Jam sakiau, kad kaltas liksi, kol būsi girtas. Jam tikrai nepadėjau sutvarkyti skyrybų dokumentų. Tiesiog nukreipiau jį pas savivaldybės juristą“, -  kalbėjo A.Šimelionis.

Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys priminė, jog Austynų problema egzistuoja daugybę metų. Jo nuomone, pykčiai kyla dėl to, jog Algimantas geria. Seniūnas teigė, kad Algimantas tikrai nėra piktybiškas. „Ką čia žinosi, kaip toje šeimoje yra. Dabar jie skiriasi. Algimantas sako, kad sūnus jį muša, žmona sako, kad ne. Sakiau Algiui: „nebegerk ir viskas bus gerai“. Namą pasidalins po skyrybų. Gal ir pasibaigs tos problemos. Gal jau ir anksčiau reikėjo skirtis“, - svarstė A. Gaubys.

Artimiausias Austynų kaimynas - Valentinas Dylertas. Šis taip pat sakė, kad visko toje šeimoje yra buvę. Ir pats yra ne kartą porą taikęs ir net pataręs draugiškai skirtis jei nebegali drauge gyventi. „Jie kažko tada nesutiko. Žmona vyrui nenori duoti nieko“, - kalbėjo juknaitiškis. Jis gerai prisimena laikus, kuomet Algimantas dirbo vairuotoju Pašyšiuose ir Juknaičiuose. „Jei būtų gėręs, būtų nepadirbęs vairuotoju. Jo vadovas buvo griežtas, nebūtų leidęs gerti. Nebent tai darė vakarais. Neįlysi kiekvienam į širdį. Dabar jau kokie penkeri metai pastoviai pykstasi. Pareina namo vienas pas kitą, ir tuoj triukšmas kyla. Žiūrėk, Algimantas sėda ant dviračio ir išvažiuoja. Kai pradėjo ūkininkauti, tikrai abu rūpinosi ūkiu. Nežinau, kas jiems ten nutiko. Galite bet kurį žmogų Juknaičiuose paklausti apie Algimantą. Ko gero, niekas nepasakys apie jį kažką blogo. Jo paprašyk, visada ateis, padirbs bet kokius darbus. Namuose nieko nedaro.  Išspręsti, kuris pradeda kivirčą, sunku Ateini, o tas būna visada išgėręs. Sakiau jam ne kartą, kad jei iškviesiu policiją, jis liks kaltas, nes girtas. Praeina kiek minučių, ją iškviečia žmona“, - apie Austynų gyvenimo ypatumus pasakojo kaimynas. Jis pats ne kartą yra pataręs Austynų jaunėliui sūnui nesikišti į tėvų reikalus, leisti jiems viską išspręsti patiems.

Iškeltos trys bylos

Buvęs Juknaičių seniūnas prisimena, kad buvo atvejis, kuomet ir vyresnysis sūnus Algimantą sumušė. Tada viską nufilmavo jo marti, kuri vėliau medžiagą perdavė televizijai. Tuomet visai šeimai buvo staigmena, kai kieme sulaukė neprašytų svečių – policijos ir televizijos komandos.

Gerai A. Austyną pažįsta ir Petras (tikras vardas pakeistas, redakcijai žinomas). Visiškai nevartojantis alkoholio vyras buvo įsitikinęs, kad Algimantą tikrai skriaudžia jo artimiausi žmonės ir viskas dėl to, kad niekas nenori jam duoti priklausančios turto dalies. Pašnekovas taip pat apie A. Austyną atsiliepė geru žodžiu.

Kitas nepanoręs savo vardo viešinti juknaitiškis gerai prisimena laikus, kuomet A. Austynas turėjo kumelaitę. Tada jis važiuodavo pas žmones ir atlikdavo įvairiausius darbus. Kai vyras prisigerdavo, kumelaitė nevaldoma jį girtą partemdavo į namus. Pakeliui į juos yra traukinių pervaža. Jei važiuodavo traukinys, tai kumelė sustodavo prie „Stop“ ženklo ir, tik jam nuvažiavus, pajudėdavo link namų. Visuomet šeimininką sveiką ir gyvą parveždavo.

Įdomi buvo ir policijos pareigūnų nuomonė. Šilutės policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkės Jurgitos Nausėdienės nuomone, A. Austynas nėra toks „gerietis“, kaip jis kalba. Jam buvo iškeltos trys baudžiamosios bylos. Viena baigėsi susitaikymu, kitos dvi – pats iškviesdavo policiją, jog, neva, sumušė sūnus arba žmona. Bylos nutrauktos pritrūkus įrodymų, jog buvo sumuštas. Jis pats griebdavosi pagalio ar dar kažko. Ir policiją kviesdavo pats. Jam atrodydavo vis, kad jį muša, nors pats išprovokuodavo konfliktą, pradėdavo muštis, o žmona gindavosi. Yra jis jai spyręs į tarpuvietę, padarė sveikatos sutrikdymą. O ši paėmė,  kas po ranka – kėdutę ir sudavė jam. Pagriebęs telefoną, išsikvietė pirmas pareigūnus“, - baigė pokalbį skyriaus viršininkė.