Ugniagesiai su nekantrumu laukia 2017-ųjų vasaros

Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimantas Mačijauskas, vakar „Šilokarčemos“ žurnalistui rodydamas naujas statybas, teigė, jog bendra darbų vertė yra apie 1 mln. 491 tūkst. eurų. Specialiosios paskirties gaisrinės pastate bus didžiulis garažas, kuriame telpa keturi ugniagesių automobiliai, kitas garažas – su remonto duobe, ir trečiasis – garažas-plovykla. Iš kitos pastato pusės – trys garažai lengviesiems automobiliams.

Antrajame aukšte „gyvens“ ugniagesiai gelbėtojai. Jų patogumui – darbo ir buitinės patalpos, miegamieji bei poilsio kambariai, sporto salė.

Senajame gaisrinės pastate liks tik administracijos kabinetai.

Pagal projektą, naujosios gaisrinės statybą reikėtų užbaigti iki 2018 metų liepos mėnesio. Statybininkai – UAB „Infes“ - pabaigtuves žada jau 2017-ųjų vidurvasarį. Tikimasi, kad Vyriausybė ateinančių metų pradžioje skirs trūkstamą pinigų sumą. Mat šis projektas finansuojamas ne Europos Sąjungos lėšomis. Šiandien jau atlikta darbų už 1 mln. 100 tūkst. eurų. Kitiems metams nedaug darbų beliks.

„Dabar mūsų turima technika senosiose patalpose nebetelpa, net aukštis gaisrinės automobiliams yra per žemas, - pasakojo R. Mačijauskas. - Ką tik Šilutės ugniagesiai gavo naujutėlę, šiais metais Čekijoje pagamintą gaisrinės mašiną „Tatra“, kainavusią beveik 300 tūkst. eurų. Nupirkta už Europos Sąjungos lėšas. Didžiausias jos privalumas, kad potvynių metu galės važiuoti per 120 cm vandens gylį. Vandens gali vežti iki 9 tonų. Pravažumas – visi 6 ratai valdomi atskirai, nėra tiltų, pakabinama sistema. Palyginimui – dabartinės gaisrinės mašinos veža 2,5 arba 3 tonas vandens“.

Ugniagesių vadas taip pat pasidžiaugė, kad vasario mėnesį planuojama gauti ir naują keltuvą. Tada visas technikos parkas bus atnaujintas apie 90 procentų.

Sumažėjo gaisrų

Per šių metų 11 mėnesių Šilutės ugniagesiai gelbėtojai skubėjo į 137 gaisrus. Praėjusių metų tą patį laikotarpį jų buvo daugiau - 168.

Mažiau pavasarį deginta pernykštės žolės atvirose teritorijose. Pernai pavasarį tokius gaisrus teko gesinti 82 kartus, šiemet – 64.

Žuvusiųjų gaisruose nei pernai, nei šiemet nebuvo.

Bet užtat padaugėjo gelbėjimo darbų eismo įvykiuose. Pernai iki gruodžio 1-osios jų buvo 125, šiemet – jau 167. Matyt, arba vairuotojai dažniau „mėgaujasi“ dideliais greičiais, arba daugiau atsirado žioplių...

„Šiemet labai daug pranešimų gauname apie kaminų užsidegimą, - pasakojo R. Mačijauskas. – Žmonės jų neprižiūri, retai valo, nors tai daryti reikėtų ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį. Gyventojai turėtų žinoti, kad, kūrenant drėgnas malkas, kaminas greičiau pritraukia suodžių ir jos užsidega. Degant suodžiams, kamine pasiekiama iki 1 200 laipsnių temperatūra, susilydo įdėklai, metalinės konstrukcijos. Esant tokiam karščiui kaminas tiesiog ūžia ir gali sprogti, kilti gaisras. Anksčiau gesinti kaminų siųsdavome po tris gaisrinės mašinas, bet yra per dideli kaštai, todėl dabar važiuoja tik dvi mašinos“.

Įdomi situacija dėl skenduolių. Šiemet ugniagesiai gelbėtojai skubėjo ištraukti iš vandens gelmių aštuonis skendusiuosius, o pernai – tik vieną. „Prisimenu, kai pradėjau dirbti priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, tokių nelaimių išvis būdavo labai daug – 1990-1992 metais žmonės skęsdavo ir skęsdavo. Dabar gyventojai gal daugiau turi visokios gelbėjimo įrangos? Šiuo metu ir upės yra labiau nusekusios, kadangi žemsiurbės nebedirba. Pavyzdžiui, Atmatos upėje vasaros metu galima labai toli nubristi nuo kranto“, – teigė PGT viršininkas.

Gaisrinės istorija mena senus laikus

Šilutės ugniagesiai gali pasigirti gaisrinės istorija ir ja didžiuotis. Šilokarčemos apskrities gaisrininkų komanda buvo įsteigta 1897 metais. Šilutės dvaro savininkas H. Šojus padovanojo miestui žemės sklypą šalia upelio Šret (šiuo metu jo nebėra), labai šlapioje vietoje. 1911 metais ten pastatė gaisrinės pastatą. Jis iki šiol tebestovi nepakitęs, atlaikęs du pasaulinius karus ir visą tą laiką tarnavęs pagal pirminę paskirtį.

Gaisrininkų komandą tuomet sudarė savanoriai, o komandos viršininkas vadinosi brandmeistru (tuo metu Šilokarčema, arba vokiškai Heidekrug, buvo administruojama vokiečių valdžios). Išsamesnių prieškario duomenų apie turėtą techniką bei komandą neišliko. Karo metu šio pastato antrajame aukšte buvo burmistro ir miesto valdybos įstaiga. Po karo gaisrinė vadinosi miesto komanda. Tada ugniagesiai turėjo vieną rankinį siurblį ir keturis arklius.

1948-aisiais gaisrinė gavo gaisrinį automobilį, liaudies „polutarka“ vadinamą, bei siurblį su varikliu. 1950 metais buvo gautos dvi  motopompos. Nuo 1957-ųjų gaisrinė vadinosi profesionali priešgaisrinė dalis. 1992 m. gruodžio 30-ąją reorganizuota į Šilutės rajono priešgaisrinę tarnybą prie policijos komisariato.

1994 metų pabaigoje - jau kita reorganizacija, pakeitusi pavadinimą į Šilutės miesto sukarintą priešgaisrinę dalį. Atsirado kariška drausmė ir tvarka.

Nuo 1999-ųjų vidurio naujas nutarimas pakeitė statusą ir pavadinimą į Šilutės priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Tokia ji išliko iki šiol.