Išdrožė iš ąžuolo liūdintį angelą...

Gynė rankinio vartus, plaukė katamaranu kalnų upėmis...

56-erių Edmundo Naujoko gimtinė – Skaudvilė (Tauragės r.), kažkada praminta rankininkų „sostine“. Rankininkus šalies rinktinei „kepė“ vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytojas Marcelinas Zelba. Edmundėlis, būdamas šeštoku, irgi išbandė šią sporto šaką: buvo vartininku. Prisimena, kaip kartą „įskrido“ į vartų tinklą kartu su sugautu kamuoliu, kurį švystelėjo trimis galvomis aukštesnis Eugenijus Miknius, būsimoji lietuviško rankinio žvaigždė. Visko buvo. Juk berniukas, vyras. Čiuožė, žaidė ledo ritulį, stalo tenisą. Pastarieji pomėgiai nedingo. Yra ir dar vienas - vandens turizmas. Su draugais irklavo katamaraną Rytų ir Vakarų Sajanų (Rusija) kalnų upėmis. Teko ne tik išsimaudyti lediniame vandenyje, bet ir sūkuryje skęsti. Bet ne vien sportas, žygiai traukė ir tebetraukia Edmundą. Nuolat svajojo piešti, tapyti. Skaudvilės vidurinėje mokykloje (šiandien gimnazija) dailės mokė Juozas Krencius. Baigęs Šiaulių pedagoginį institutą, įgijo dailės, braižybos, darbų specialybių diplomą. Ko siekė -  pasiekė. Nekeikia ir mokytojo darbo. Per jo pamokas net išdykėliai užsidega noru triūsti, ką nors ištekinti, išdrožti iš medžio, pralenkti bendraamžius. Kaune  balandžio 8-9 dienomis vykusioje Lietuvos mokinių technologijų olimpiadoje „Ką sudėčiau krašto knygon...“ vienuoliktokas, naumiestiškis Arturas Hubertas Tumaitis apdovanotas Švietimo ir mokslo ministerijos III laipsnio diplomu ir medaliu. E. Naujoko auklėtinis išdrožė iškilaus reljefo medinę knygą – foto albumą su Brailio raštu, skirtą regos negalią turintiems žmonėms. Darbus pristatė 96 moksleiviai. Beje, pernai šalies moksleivių tautodailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ prizininku tapo naumiestiškis, dvyliktokas Aurimas Rimkus, dabar studijuojantis Vilniuje. Aurimas padirbdino žemaitiškas kankles. Jį irgi paruošė E. Naujokas.

Kalto, obliaus ir teptuko meistras

E. Naujokas savo kūrybinių darbų neskaičiuoja. Pirmą rimtesnę dekoratyvinę skulptūrą padirbdino baldų salonui prieš 24-erius metus. Šalta geležis meistro rankose taip apdoroja medį, kad jis įgyja žmogaus akiai malonias formas, jei sumanymas pavyksta. Kietuolė obelis drožiama pasipuošia gintaro spalva, minkšta liepa – balta. O kiek pastangų reikia įdėti skaptuojant medžių medį - ąžuolą. Jei kas darbą pagiria, gražiu pavadina, kaip šaltinio vandeniu meistrą pagirdo, atgaivina. Kūrėją maitina jo vizijos ir fantazijos, gal net sapne nusitvertos ar pasižiūrėjus į dangų, į vėjų supūstus debesų laivus. Iš ąžuolo išdrožtos medinės gėlės su spygliukais, suolas skverui, laikrodžio rėmas-ornamentas, žuvis, puošnių šaukštų virtinė. Katyčiams ir Usėnams – ypatingi kūriniai:  šventoji Marija ir Kristus, miręs sopuliuose tam, kad vėl prisikeltų bei paliktų viltį žmonijai. Sukurti darbai bėga iš namų tarsi kojas turėtų. Giminaičiui - dovana, kaimo sodybai, žolynėliui - meninis akcentas. Juknaičiai nuo seno į grožį linkę. E. Naujokas  kartu su skulptoriaus Stanislovo Kuzmos sūnumi Algirdu ir Dailės akademijos Telšių fakulteto studentais 2013 m. restauravo skulptoriaus darbus.

Angelas, suglaustais sparnais

Angelas – mistinė būtybė. Sakoma, jog kiekvienas turi savo nematomą angelą - sargą. Bet  nuodėmių apniktą, neatgailaujantį jis gali ir palikti. Juknaičių bendruomenė sumanė pastatyti angelą dingusiems seniūnijos kaimams. Jų aštuoni: Blauzdėnai, Maželiai, Mineikiai,  Ridžiai, Rubokai, Skoriai, Šakūnėliai, Tatamiškiai. Jų vardai išpjaustyti didžiosiomis raidėmis ant ąžuolinio angelo. Kaimai pradėjo nykti dar rusų laikais, kai gyventojai, vykdant melioraciją, buvo keldinami iš viensėdijų į gyvenvietes. Deja, kaimai pamažėle miršta ir šiandien. Langines užkala emigracija, prastėjanti demografinė situacija. Užtat ir E. Naujoko išdrožto angelo galva nuleista, sparnai neišskleisti. Regis, nebežino, skristi ar suklupti?

Prie angelo skulptūros Edmundas dirbo mėnesį. Monolitas gimė palapinėje, meno globėjų Alvido ir Violetos Šimelionių sodybos kieme. Palapinę paskolino seniūnas Alfredas Gaubys. Simbolinė skulptūra iškilmingai atidengta rugpjūčio pabaigoje.  Angelas nebenuskris – suveržtas metalo juostelėmis į betoninį pamatą. Už jo nugaros - beržynėlis. Juknaičiai pasipuošė dar vienu meniniu akcentu. Beje, Šilutės rajone yra ir daugiau seniūnijų (Gardamo, Rusnės, Saugų, Švėkšnos, Vainuto) su išnykusiais kaimais. Tokių priskaičiuojama apie 26. Ar Juknaičių ąžuolinis angelas privers paklausti žmonės savęs bei valdžios, kodėl lietuviškas kaimas traukiasi iš lietuviško gyvenimo? Anot Edmundo, keliaudamas po Kareliją taip pat matė gražius medinės architektūros kaimus be gyventojų. Sako, vasaromis jie atgyja, kai suguža atostogautojai ar giminės.

Edmundas su žmona Ramute, matematike, užaugino du sūnus: Ramūną ir Artūrą. Pirmasis – Anglijoje, antrasis – KTU studentas, studijuoja informacines sistemas. Visi pluša, visi užsiėmę, matyt, Naujokai neprieštarautų, jei para turėtų daugiau valandų.