Svarbiausių rajono politinių įvykių dešimtukas

10. Dešimtoje vietoje meras

Pervertę rajono spaudos puslapius, pastebėjome, kad 2016 m. Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis nepadarė nieko tokio, už ką būtų vertas tapti svarbiausių rajono politinių įvykių dešimtuko herojumi. Istorija dėl Užsienio ryšių pareigybės sukūrimo Tarybos sekretoriate, konfliktai su Šilutės PSPC vadovu yra per smulkūs, o istorija apie kelionę tarnybine mašina į Pagėgius per daug bulvarinė. Galėtumėme pasidžiaugti, kad rajono meras neįsivėlė į rimtesnius politinius skandalus, tačiau rajono gyventojams trūksta ir V. Laurinaičio pasiekimų. Dėl tos priežasties esame linkę skelbti keistą verdiktą –svarbiausių 2016 m. rajono politinių įvykių verpete rajono meras tik per plauką liko dešimtuko gale.

9. V. Pavilonis paliko valstybės tarnybą

Gruodžio mėnesio viduryje paaiškėjo, kad Nemuno deltos regioninio parko direktoriumi dirbęs „tvarkietis“ Vaidas Pavilonis paliko „šiltą“ vietą. Paliko  keistai – pats politikas tvirtino, esą iš direktoriaus posto pasitraukė pats, nes jo netenkino alga, o Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba sakė, kad jis iš regioninio parko direktoriaus pasitraukė šalių susitarimu. Tai labai retas atvejis valstybės tarnyboje -  dažniausiai iš jos žmonės pasitraukia dėl reorganizacijos arba dėl darbo drausmės pažeidimų. Rajono politiniuose sluoksniuose sklando versija, esą Regioninio parko direktoriui sunkiai sekėsi dirbti be taip vadinamojo „partijos stogo“. Bet čia tik versija.

8. A. Jakas neteko bendražygių

Kadaise rajono politiniame gyvenime Liberalų ir centro sąjunga vaidino labai svarbų vaidmenį. Deja, Vilniuje vykę politiniai „uraganai“, stipriai apdaužė pamario liberalcentristų kurėną. Ilgą laiką neginčijamu jų lyderiu Šilutėje buvęs A. Jakas, A. Zuoko pavyzdžiu sekdamas, paliko šią partiją ir sukūrė judėjimą „TAIP“. Orientyrus praradę rajono liberalcentristai pakriko kaip Grigo bitės – dalis tapo liberalsąjūdiečiais, V. Laurinaitis ir S. Kazlauskas pasirinko „tvarkiečius“, dalis – pasinaudojo proga tapti nepartiniais. 2015 m. A. Jakas vėl grįžo pas liberalcentristus (pakeitusius pavadinimą į Laisvės sąjungą). Deja, neimponuojantys savivaldos rinkimų rezultatai Lietuvoje, šios partijos perspektyvas nudažė tamsiai juodomis spalvomis, o  likę pamario krašto liberalcentristai kovo 10-ąją dieną tapo liberalais. Tiesa, be Arvydo Jako. Tai, kad politikas liko be savo bendražygių, jis vertas mūsų dešimtuko, tačiau tik 8-osios vietos. Politinės migracijos yra įdomios žurnalistams ir patiems politikams, tačiau realus politinis svoris yra pamatuojamas tik rinkimuose.

7. Į Seimą išrinktas A. Nausėda

Prieš rinkimus pakeitęs politinę partiją, Alfredas Stasys Nausėda užšoko ant teisingo arklio ir iškovojo Seimo nario mandatą. Rajono politiniai apžvalgininkai ir komentatoriai yra sutrikę. Labai sunku atsakyti į klausimą, ar Šilutės rajono rinkėjus imponavo A. Nausėdos reputacija ir vertybinės nuostatos, ar viską lėmė Seimo rinkimų II ture dominavusi „žalioji valstiečių banga“. Gali būti, kad atsakymo į šį klausimą mes taip ir nesužinosime, todėl šis įvykis tėra septintoje vietoje.

6.R. Žemaitaitis tapo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininku

Gruodžio pradžioje paaiškėjo, kad šilutiškis parlamentaras Remigijus Žemaitaitis tapo partijos „Tvarka ir Teisingumas“ pirmininku. Šilutiškio išrinkimas parlamentinės partijos pirmininku pats yra svarbus rajono politinio gyvenimo įvykis.

Svarbiausiu įvykiu šis politiko karjeros šuolis negali būti laikomas dėl dviejų priežasčių. Partijoje „Tvarka ir Teisingumas“ yra vienas vadas ir vienas tikras lyderis, taigi, sunku pasakyti, kokie bus R. Žemaitaičio įgaliojimai. O, įvertinus partijos pasirodymą Seimo rinkimuose, kyla pavojus, kad R. Žemaitaitis bus ne tiek partijos pirmininku, kiek jos likvidatoriumi.

5. Šilutės liberalų migracija į Tauragę

Praėjusius kelis metus, rajono politikai ir žurnalistai galėjo stebėti tendenciją, kad geriausi Pagėgių savivaldybės „žmogiškieji ištekliai“ ėmė migruoti į Šilutę ir užimti čia atsilaisvinusias „valstybines kėdes“. 2016 metais  buvome liudininkais, kaip Šilutės liberalams atsivėrė karjeros galimybės Tauragėje. Pirmasis karjeros Tauragėje ledus pralaužė Jonas Jatautas. Vasario mėnesį jis laimėjo konkursą ir tapo Tauragės Žalgirių gimnazijos direktoriumi.

J. Jatauto pėdomis pasekė Liutauras Indriuška. Atleistas (ir atleidimą teisme užginčijęs)  Šilutės Pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius ilgai be darbo neliko. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius L. Indriušką spalio mėnesį paskyrė savivaldybės kontroliuojamos įmonės UAB „Tauragės butų ūkis“ valdybos nariu. Po mėnesio bendrovės valdyba atleido iš pareigų šios bendrovės vadovę, o ją pakeitė L. Indriuška.

Žydų patarlė sako, kad vienas įvykis yra atsitiktinumas, du –sutapimas, o trys - jau treniruotė. Šis įvykis įrašytas penktuoju.

4. Netekome A. Balčyčio.

Metų pabaigoje po ilgos ir sunkios ligos amžinybėn išėjo rajono vicemeras Algirdas Balčytis. Galime įvairiai vertinti šio politiko veiklą, tačiau turime sutikti – jis buvo aktyvus rajono politinio gyvenimo dalyvis. Jo pasitraukimas gali žymėti negrįžtamą rajono polinio elito kartų kaitą.

3. A. Pupšys netapo vicemeru

Lapkričio mėnesį rajono tarybos nariai sprendė, kas vicemero poste pakeis A. Balčytį. Pagal koalicijos sutartį šis postas priklausė socialdemokratams. Pastarieji iškėlė tarybos nario Arūno Pupšio kandidatūrą. Lapkričio mėnesį rajono tarybos posėdyje įvyko „demokratijos šventė“ ir tarybos politinė dauguma už jį nebalsavo.

Rajono politikai turi labai daug būdų, kaip užtikrinti, kad politinės daugumos balsas būtų „vieningas ir teigiamas“. Rajono tarybos kuluaruose yra manoma, kad ši priemonė nebuvo pritaikyta, nes A. Pupšys „po kilimu“ socialdemokratų partijos viduje seniai konfrontavo su Balčyčio-Šepučio grupe. Taigi, pastaroji įrodė, kad ji vis dar kontroliuoja padėtį.

O mes, kramsnodami kukurūzų spragėsius, lauksime šio serialo tęsinio. Ar bus tiek pat galinga Šepučio-Bekerio grupė, o gal A. Pupšys ir jo rėmėjai pakels sparnus į kitą partiją?

2. Nušautas šuo Ramzis

Žmogaus žūtis kartais sukelia mažiau politinių sukrėtimų už tas politinio pykčio bangas, kurios kilo po to, kai, ieškodamas kontrabandininkų pėdsakų, žuvo pasieniečių tarnybinis šuo Ramzis. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad žmones labiau piktino ne pats šuns žūties faktas, kiek tai, kieno ranka paleido lemtingąjį šūvį.

Dar baisiau, kad šuns žūties faktas, galėjo sukelti ilgalaikių politinių problemų broliams Komskiams. Dabar į nuolatines ekskursijas  pasienio rinktinėje kviečiami Pagėgių moksleiviai, apžiūrėję pasieniečių ginklus, mašinas ir kitą įrangą, galės pasiklausyti, koks mielas, žavus ir protingas buvo belgų aviganis Ramzis ir kokiomis aplinkybėmis jis žuvo...

1. K. Komskis netapo Seimo nariu

Kęstas Komskis svarbiu Šilutės rajono politinio gyvenimo subjektu buvo ko gero nuo 2008-ųjų metų. Minėtini  ir 2012-ųjų metų Seimo rinkimai, suformavę ,taip pavadinkime, „Komskio taisyklę“. Šis politikas laimėdavo I rinkimų turą, tačiau Šilutės rajone gyvenantys vienmandatės apygardos rinkėjai dažniausiai II ture balsuodavo prieš jį. Dėl tos priežasties, kad, norint Šilutės-Pagėgių vienmandatėje apygardoje laimėti rinkimus, K. Komskio konkurentams užtekdavo I ture užimti antrąją vietą.

Nuosekliai Šilutės rajone savo politinę įtaką didinęs K. Komskis, matyt, labai troško adrenalino. Jam neužteko pakeistų rinkimų apygardos ribų, kai nuo Šilutės buvo atskirta Pagėgių savivaldybė. Nesuvaldęs brolio pomėgio medžioti, K. Komskis, policijos duomenimis, įsivėlė į balsų pirkimo skandalą ir, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, neteko daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškovoto Seimo nario mandato.

Kokie yra K. Komskio politiniai planai parodys laikas.