Vaikų šampanas – socialiai neatsakinga prekė

Mokslo tyrimuose daromos išvados, jog reklamą televizijos eteryje vaikai sugeba atskirti nuo penkerių metų amžiaus, o sąmoningai ją įvertinti gali tik sulaukę septynerių-aštuonerių metų amžiaus. Tačiau visi jie yra menkai įgalūs save apsaugoti nuo ilgalaikio spaudimo, kurį sukuria nuolat gaunami reklamos stimulai. Pavyzdžiui, dar 1991 metais belgų mokslininkai nustatė, jog įžymybių ar animacinių filmų herojų naudojimas reklamoje iš esmės panaikina vaikų sugebėjimą atskirti reklamą nuo įprasto žiniasklaidos turinio. Pastaraisiais metais nagrinėjama, jog jau nuo 4-6 metų amžiaus vaikams siunčiamos reklamos žinutės sėkmingai virsta jų prašymais Kalėdų dovanoms.

Tabako kontrolės sistemoje jau keletą metų veikia draudimas gaminti ar parduoti žaislus, maisto produktus ir kitas prekes, kurių dizainas imituoja tabako gaminius ar jų vienetinius pakelius. Ši nuostata leido iš prekybos pašalinti visus vaikams skirtus saldainius, imitavusius rūkalus.

Tad kaip vertinti šiuo metu sparčiai populiarėjančius žaislus, maisto produktus ir kitas prekes, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus? Kaip suprasti prekybos tinklų praktiką, kai mažamečiams skirti gėrimai parduodami kartu ar šalia energetinių ir alkoholinių gėrimų? Prekybininkų rinkodaros triukas, kai prekės dėliojamos taip, kad kuo geriau būtų matomos jų pirkėjams. Šįkart tai pirmoji – žemiausia – lentyna, kurioje išdėliotas įvairių pavadinimų „vaikų šampanas“ (be alkoholio), viliojantis vaikus pamėgtų filmų, pasakų personažų vaizdais. Antrojoje – „aukštesnėje“ – lentynoje jau energetiniai gėrimai, akį traukiantys ryškiu spalvingu dizainu ir iškalbingais užrašais stambiu šriftu, antai „DYNAMI:T“. Kas tai – aliuzija į nuoseklią piliečio „evoliuciją“?

Socialiai atsakingas verslas turėtų ne tik nenaudoti alkoholinių gėrimų formos (šampano buteliai, iššaunantys kamščiai, smarkiai putojantys gėrimai) ir su animacinių filmų simbolių pagalba nepiršti jų reklamos nesuvokiantiems vaikams.

Ar šiandien Lietuvos verslas elgiasi atsakingai? Deja, ne. Todėl ir siūlau, jog Lietuvos vaikus privalome saugoti valstybės priemonėmis. Viena iš tokių – draudimas imituoti alkoholinius gėrimus ir jų tarą. Vaikai nieko nepraras, jeigu gers „elzomis“ ar „anomis“ pažymėtas sultis, vaisvandenius, o ne putojantį vyną primenančius ir cukraus pertekliumi pasižyminčius limonadus.

„Vaikų šampanas“ – tik vienas iš pavyzdžių, jog pratiname mažamečius ir pratiname vartoti alkoholį. Tai kiekvieno savarankiško suaugusiojo sprendimas, tačiau pripratinti vaikus ir taip kurti prielaidas vėlesnėms problemoms – neatsakinga. Kai mūsų maisto pramonė, prekybos tinklai subręs ir patys atmes tokią praktiką, draudimas taps nereikalingas, bet kol kas – jis būtinas.