Kokie buvo 2016-ieji, Pagėgių savivaldybės 17-ieji veiklos metai?

- Jūs, gerb. mere, jau galite palyginti šiuos besibaigiančius metus su ankstesniais, kadangi Pagėgių savivaldybei vadovaujate ne vieną kadenciją.

- Praėjusiais metais, jau tiesioginiuose merų rinkimuose, Pagėgių savivaldybės meru buvau išrinktas trečiai kadencijai. Per ilgus darbo metus žengėme daug Pagėgių krašto veidą pakeitusių žingsnių. Atsiskyrusi nuo Šilutės rajono, Pagėgių savivaldybė įkurta, palyginus, neseniai. Nuo to laiko susidūrėme su nemažai iššūkių, turėjome daug ko išmokti, patirti, kad taptume tuo, kas esame šiandien.

Ne tik Pagėgių miestas, bet ir visa savivaldybė gerokai pasikeitusi. Sovietmečiu sunykęs ir apleistas miestas Savivaldybės administracijos ir Tarybos pastangų, ES lėšų dėka šiandien stebina gerais pokyčiais. Renovuotos švietimo, kultūros įstaigos, bendruomenių namai, krašto bažnyčios, pastatai, skirti socialinėms paslaugoms teikti, didelis dėmesys - kultūrai, turizmui.

- Pagėgiuose viena iš prioritetinių ūkio šakų – turizmas. Papasakokite, kaip sekėsi šioje srityje 2016 metais.

- Pagėgių savivaldybės administracija bei vietos veiklos grupė ,,Pagėgių kraštas“ inicijuoja ir vykdo nemažai projektų, susijusių su turizmo infrastruktūros plėtra bei gerinimu. Savivaldybėje veikia 11 įmonių, teikiančių įvairias turizmo paslaugas. Tai viešoji įstaiga ,,Pagėgių krašto turizmo informacijos centras“, Martyno Jankaus muziejus, Pagėgių kultūros centras, Rambyno regioninio parko direkcija, Lankytojų centras ir kt.

Reprezentuodami savo kraštą stengiamės skleisti mažlietuvių kultūrą, istoriją ir tradicijas.

Šiemet sulaukėme ypatingai didelio mūsų kraštu susidomėjusių turistų, turizmo įmonių srauto, kuriuos galime priimti moderniame „Turizmo informacijos centre“ bei pasiūlyti kraštą pažinti plaukiant Nemunu turistiniu laivu „Skalva“. Sėkmingai veikė M. Jankaus muziejus, 2015 metų pabaigoje įsigijęs knygrišyklą. Po šio projekto įgyvendinimo  muziejuje, atstatytoje Martyno Jankaus klėtyje, kuriame įsikūręs edukacinis centras, planuojama rengti su knygos istorija (nuo popieriaus gaminimo, spausdinimo proceso iki knygos įrišimo) susijusius edukacinius užsiėmimus. Taigi, pažinti knygos kelią nuo popieriaus gamybos, spausdinto teksto iki knygrišio preso įmanoma tik šiame muziejuje. Praplėtę savo ekspozicijas, įsigiję knygrišyklą, krašto svečius muziejininkai stebina aukšto kultūrinio lygio renginiais, suburiančiais šalies mokslininkų, šviesuolių bendruomenę. Lyginant su 2012 metais, M. Jankaus muziejus pritraukė du kartus daugiau lankytojų iš užsienio šalių ir Lietuvos. Lankytojų skaičius auga vidutiniškai po 1 000 per metus.

- Šiemet kraštą garsino ir Pagėgių kultūros centras. Kokie jo nuopelnai?

- Viename moderniausių Lietuvos kultūros centrų – Pagėgių savivaldybės kultūros centre - vykdoma tikrai profesionali veikla. Šiais metais puikiai buvome įvertinti šalies mastu – Pagėgių kultūros centras savo kategorijoje iškovojo geriausio Lietuvos kultūros centro vardą. Sertifikuotas autentiškas renginys „Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje“, kuris Liaudies kultūros centro rengtoje konkursinėje apžiūroje „Tradicija šiandien“ savo kategorijoje iškovojo pirmąją vietą. Šalyje garsiais renginiais – Joninėmis ant Rambyno kalno „Tradicijų pynė pagal Vydūną“, krašto šventė „Pagėgiai – laiko labirintuose“ ir kitomis - skiepijamas meilė savo šaliai, savam kraštui.

- Šiemet įsigijote naujų draugų, bendradarbiavimo partnerių užsienyje?

- Verslo bei kitų bendradarbiavimo galimybių aktyviai ieškome ir už Lietuvos ribų – daugiau nei 10 metų sėkmingai vykdomi projektai su Lenkijos Respublikos Ilawos savivaldybe, Sovetsko miesto administracija, Vokietijos Respublikos Bad Iburgo savivaldybe. Džiaugiamės šiais metais užsimezgusia draugyste su Punsko valsčiumi (Lenkijos Respublika). Šiemet taip pat pasirašėme bendradarbiavimo sutartis su Ukrainos Zbaražo rajonine administracija, su Estijos Respublikos Kose savivaldybe.

- Buvo pokyčių ir socialinėje srityje?

- Džiugu, jog socialinėje srityje matome žymius pokyčius. Svariausi, nuveikti pastaruoju metu – vaikų globos namų perkėlimas į naujas, geriau pritaikytas patalpas. Džiugina sumažėjęs globojamų vaikų skaičius. Vaikai gyvena trijose šeimynose, kiekviena jų turi savo atskirus namus su atskirais įėjimais. Vaikai gyvena modernioje, jiems pritaikytoje aplinkoje, patys gamina maistą, mokosi kitų socialinių įgūdžių.

Turime veiklų, „užaugusį“ ir sustiprėjusį Socialinių paslaugų centrą, kurio vykdomi projektai jau peržengė Lietuvos ribas ir geba pritraukti lėšas bei vykdyti projektus su užsienio partneriais, nuolat tobulėja, daugėja ir teiktinų paslaugų sąrašas.

Didelį dėmesį skiriame socialinių problemų sprendimui. Dar metų pradžioje, norint užkirsti kelią girtavimui, smurtui artimoje aplinkoje, Savivaldybės iniciatyva suburtos prevencinės darbo grupės, kurios neįprastu laiku – po 17 valandos, savaitgalio ar pašalpų gavimo dienomis - lankosi socialinės rizikos šeimose. Todėl jau galime stebėti realius teigiamus pokyčius problemiškose šeimose.

- Kokius dar gerus darbus šiemet atlikote, ko nepavyko padaryti? Ką planuojate nuveikti kitais metais?

- Buvo anksčiau pradėtų darbų tąsa. Vėl buvo rekonstruojami keliai. Naujas paklotas asfaltas kelyje į Pagėgių kapines, išasfaltuota viena Kentrių gyvenvietės gatvė. Remontavome Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnaziją. Gaila, kad negavome lėšų ir negalėjome ten pradėti sporto salės statybos.

Rugsėjo mėnesį vyko simbolinės kapsulės įkasimo ateities kartoms ceremonija Pagėgių baseino statybvietėje. Planavome jį pastatyti per porą metų. Dabar neaišku, kaip bus su jo statybos darbų finansavimu – ar neteks ieškoti savų lėšų.

Šiuo metu vyksta pasiruošimas 2014-2020 metų ES paramos programoms. Ateinančiais metais bus įrengta Pagėgių turgavietė Turgaus gatvėje, dviračių takai, gražios erdvės už kultūros centro pastato. Lumpėnų gyvenvietėje jau pradėjome vykdyti bendrą projektą kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija – bus įrengtas pėsčiųjų takas ir lietaus kanalizacijos sistemos.

Šiuo metu baigiame buvusių vaikų globos namų pastato remonto darbus. Po Naujųjų metų ten perkelsime Pagėgių seniūniją, Savivaldybės administracijos Žemės ūkio, Socialinės paramos, Vaikų teisių apsaugos skyrius. Sumažinsime išlaidas vieno Savivaldybės pastato išlaikymui, tikriausiai jį parduosime. Patalpos, kuriose dabar įsikūrusi Pagėgių seniūnija, yra Savivaldybės, todėl mes jas išnuomosime Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės-Pagėgių skyriui.

Ruošiamės rekonstruoti ir Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros skyriaus patalpas, į kurias bus perkeltos Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų Slaugos skyriaus lovos.

Šiais metais pagerinome sąlygas ikimokyklinio amžiaus vaikams perkeldami Pagėgių vaikų lopšelį-darželį į naujas, renovuotas, erdvesnes buvusių vaikų globos namų patalpas, padidinome grupių skaičių, įrengėme daugiau erdvių vaikų ugdymui.

Pasidžiaugti galime ir tuo, kad pagaliau buvo baigti Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčios statybos darbai.

- Ir pokalbio pabaigoje – papasakokite apie netektis, kurios nuliūdino Pagėgių kraštą.

- Politiniu atžvilgiu gaila, kad nebeturime savo Seimo nario. Kai jis kilęs iš čia, ir pagalba buvo kitokia, apčiuopiama. Šiandien ši situacija blogesnė, bet yra, kaip yra – gyvenimas eina į priekį. Matysime, kaip bus toliau.