Skurdo grimasos: neįgalios mergaitės tėčio gyvenimas primena košmarą

Naujųjų metų išvakarėse Viktoro kišenėje – vos 5 eurai. Po pokalbio jis žada eiti į parduotuvę nupirkti būtiniausių maisto prekių. „Pirksiu baltos duonos, sviesto ir dešros. Gal dar sūriui užteks“, – prabyla ūkiškai besiverčiantis Viktoras.

400 eurų trims neįgaliesiems

Teiraujuos, ar į krepšelį guls cigaretės arba butelis alkoholio, nes taip įprasta kaimo gyventojams, o jis nevyniodamas žodžių į vatą atsako: „Aš negeriu ir nerūkau. Kam man tai daryti, jei ir taip neturiu pinigų? Geriau dukrai nupirksiu skanėstų arba dovaną po eglute“.

Atsikvėpęs Viktoras greitakalbe ima pasakoti savo gyvenimo istoriją, o aš kelis kartus įsiterpiu į jo pasakojimą norėdama pasitikslinti, ar viską, ką jis pasakoja žemaitiška tarme, gerai suprantu: neįgali devynerių mergaitė, kurios atsisakė motina, prieš ketverius metus nusižudęs girtuokliaujantis tėvas, po vienu stogu gyvenanti neįgalumą dėl skaudžių dabar jau mirusio sutuoktinio smūgių gavusi mama ir pats Viktoras – neįgalus, tačiau vos už 400 eurų gebantis pasirūpinti ne tik savimi, bet ir brangiausiomis moterimis – 49-erių mama ir devynmete neįgalia Austėja.

„Toks mūsų kaimas ir taip mes gyvename. Ne tik mano mergaitė yra neįgali, bet ir aš pats – nuo pat vaikystės labai daug dirbau fizinio darbo, todėl nuo to ypač nukentėjo mano nugara.

Dabar medikai net nesiryžta daryti operacijos – sako, kad po jos galiu likti gulėti ant patalo.

Bet juk aš negaliu sau to leisti – man reikia užauginti dukrytę“, – paaiškina Viktoras.

Po pusmečio su motina – neįgalumas visam gyvenimui

Prieš devynerius metus Viktoras su tada mylima žmona susilaukė Austėjos. Mergytė gimė sveika ir guvi. Tačiau motinai jos nereikėjo – ji netruko jos atsisakyti ir palikti ją auginti vyrui.

Kai mergytei suėjo 11 mėnesių, atvažiavusi motina paprašė leisti pasiimti dukrą atšvęsti kartu šv. Velykas. Viktoras sutiko. Nuo tos dienos mergaitė su mama praleido pusę metų.

Po pusmečio vyras mergaitę pasiėmė neatpažįstamai pasikeitusią – patyrusią didelę smegenų traumą. Tada medikai vyrui aiškino, jog ši per plauką išgyveno, o tai, kad dabar vaikšto, kalba bendrauja, lanko mokyklą ir labai gražiai piešia – stebuklas.

Kas nutiko mergaitei, kad ši, svečiuodamasi pas mamą ir būdama vos metukų, tapo neįgali visam likusiam gyvenimui? „Iki šiol nežinau. Motina nieko nesako. Tik žinau, kad mergaitė patyrė smegenų traumą, jos dešinioji smegenų dalis iki šiol sutrikusi, jai dažnai skauda galvą.

Už mergaitės slaugą tegaunu 400 eurų – tai pagrindinės mūsų pajamos“, – kalbėjo vyras.

Neįgali mergaitė nebuvo reikalinga mamai. Tiesa, ši kas mėnesį skiria mergaitei 75 eurus, tačiau tai, pasak vyro, toli gražu ne tiek, kiek reikia išlaikyti Austėją – jai nuolat reikia vitaminų, vaistų, maisto papildų, skanesnio kąsnio, drabužių. Ką jau kalbėti apie motinišką meilę ir globą, kurios trūksta bręstančiai mergaitei.

Viktoras atviras – kaip įmanoma labiau stengiasi užgožti mamos trūkumą ir nepilnos šeimos kompleksą. Net sutaupė pinigų, kad po eglute šv. Kalėdų proga padėtų dovanėlę. „Nupirkau jai stalo žaidimų rinkinį. Žinojau, kad tai ją pradžiugins ir pakels nuotaiką.“

Po vienu stogu – neįgali mama

Nors Viktoras labai norėtų dirbti, tačiau to daryti jis negali. Ir ne todėl, kad jam skauda nugarą, o dėl to, kad turi slaugyti mergaitę.

Medikai, mergaitei skyrę neįgalumą, pažymėjo, jog jai būtina nuolatinė slauga. Jeigu Viktoras eis dirbti, tai Vaikų teisių apsaugos skyrius suskubs ieškoti kitų globėjų, kurie imtų rūpintis neįgalia mergaite.

„Kaime visi galvoja, kad 400 eurų, kuriuos gaunu už mergytės slaugą, labai daug. Net kai vaikams Kalėdų proga buvo dalijamos dovanėlės iš seniūnijos, Austėja negavo, nes, pasak jų, mes ir taip gerai gyvenam, o dovanos iš šalies nepriklauso.

Kaip galime gerai gyventi, jei nuolat visko reikia ir vis kažko trūksta? V

isų pirma, sumoku mokesčius, likusius pinigus atsidedu viskam pagal poreikį. Neseniai susidėjome plastikinius langus, nes vėjas pūtė kiaurai. Dabar stogą reikia keisti, tačiau dar nesutaupiau tiek. Reikia ir duris pakeisti, kurias kažkada kirviu sukapojo dabar jau miręs mano tėvas“, – kalbėjo rūpestingas tėtis.

Po vienu stogu su juo ir Austėja gyvena Viktoro mama, kuriai – 49-eri. Moteris irgi neįgali, turi didelių problemų su stuburu.

Neįgalumas nustatytas po to, kai dabar jau miręs sutuoktinis ją žiauriai sumušė. „Jis buvo toks alkoholikas, kad net dabar pagalvojus darosi baisu. Kai jis girtas pareidavo, mes per langus lipdavom ir bėgdavom slėptis nuo jo į mišką. Jis ne kartą kirviu kapojo duris. Jos iki šiol nepakeistos. Galiausiai padauginęs alkoholio jis nusižudė. Po jo pasitraukimo iš gyvenimo buitis kiek palengvėjo – nebeturėjome nuo ko slėptis, mergaitė galėjo gyventi ramybėje“, – atsivėrė vyras.

Iki šiol slegia praeities klaidos

Ar vyrui netrūksta moteriškos šilumos? „Nėra moterų, su kuriomis galėčiau gyventi. Šiais laikais niekam nereikalingas ūkininkas. Visoms reikia prabangos ir pinigų. O aš, va, sodinu bulves, daržoves, kieme laksto vištos, ganosi penkios karvės. Ir savas pienas, ir švieži kiaušiniai.

Aš nei geriu, nei rūkau. O visos tik ir galvoja kaip palėbauti. Man tokių nereikia“, – kalbėjo vyras.

Neįprasti žodžiai iš kaime gyvenančio jauno vyro. Juk skelbiama, kad Lietuvos kaimų gyventojai jau seniai prasigėrę. „Negaliu gerti, nes man tada neužtektų pinigų išlaikyti mamą ir dukrą“, – kalbėjo vyras.

Ar tikrai Viktoras iš Šilutės neturi nuodėmių? „Klaidų padariau praeityje. Kažkada patikėjau viena mergina, ją pamilau, o jai, pasirodo, tereikėjo mano vaiko. Kai tik jis gimė, ji mane paliko.

Aš iki šiol tam vaikeliui, kurio net nematau, moku alimentus“, – nuoskaudas liejo pašnekovas.

Į Naujuosius – su viltimi ir tikėjimu

Netrukus – Naujieji metai. Su jais į daugelio namus pasibels tikėjimas šviesesne ateitimi. Ko trūksta ir apie ką svajoja neįgalią dukrą auginantis Viktoras?

„Kadangi man labai skauda nugarą, tačiau aš vis tiek namuose ir ūkyje dirbu sunkius fizinius darbus, man reikia ortopedinio čiužinio. Jeigu blogai atsigulu, ryte net atsikelti negaliu – nutirpsta kojos.

Mergaitei visada reikia vitaminų ir papildų. Jai labai patinka piešti, spalvinti knygeles.

Visa kita, pavyzdžiui, užsidengti stogą ir pasidaryti namuose remontą, sugebėsiu pats – tereikia šiek tiek palaukti ir sutaupyti reikiamą pinigų sumą“, – kuklinosi šilutiškis.

***

Norėdami prisidėti prie Viktoro ir jo šeimos gerovės, tai galite padaryti čia:

VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“

Įmonės kodas: 303573887

AB Swedbank b/k 73000

Banko sąskaita: LT267300010142143000

Paypal: info@gerumoranka.eu

Paskirtyje: Viktoro Kiniulio namo remontui.

***

Šaltinis: lrytas.lt