Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai gerėja nepakankamai sparčiai

Kaip teigiama pranešime, Lietuvoje išlieka ryški gyventojų skaičiaus mažėjimo (nepaisant to, kad gimstamumo rodiklis per penkmetį truputį padidėjo) ir senėjimo problema, mirtingumo rodikliai (dėl įvairių priežasčių – kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų, savižudybių, mirčių dėl transporto traumų) vis dar stabiliai aukšti.

ES šalių kontekste Lietuvos gyventojų sveikatos būklė nėra gera – trumpesnės vidutinė tikėtina bei sveiko gyvenimo trukmės (ypač prastą situaciją rodo Lietuvos vyrų rodiklių reikšmės), didelis sergamumas vėžiu, tuberkulioze, ligotumas lėtine obstrukcine plaučių liga, psichikos sveikatos sutrikimais, pačių gyventojų savo sveikatos vertinimas – vienas prasčiausių ES. Tačiau ligotumo cukriniu diabetu bei naujagimių, kurie gimė per mažo svorio, dalies iš visų gyvų gimusiųjų rodiklių reikšmės – vienos mažiausių.

„Sveikatai įtaką daro aplinka, paties žmogaus elgesys, sveikatos priežiūros sistemos veikla ir kt. veiksniai. Socioekonominė situacija Lietuvoje nėra palanki gerai gyventojų sveikatai. Nors per paskutinį penkmetį Lietuvoje sumažėjo nedarbo lygis, asmenų, esančių ties skurdo riba ar socialine atskirtimi, mirtingumas dėl tyčinių nužudymų, tačiau ES kontekste šie rodikliai išlieka aukšti, o pajamų nelygybė yra viena didžiausių ES. Rizikos veiksnių paplitimas – didelis (ypač rūkymo ir alkoholio vartojimo), o jų prevencija – nepakankama“, – teigia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus vyr. specialistė Žilvinė Našlėnė. Remiantis rodiklių reikšmėmis, Lietuvoje prevencinių priemonių taikymo spragos jaučiamos ne tik šioje srityje – vis dar mažos krūties vėžio bei gimdos kaklelio profilaktinių patikrinimų, vyresnio amžiaus asmenų skiepijimo nuo gripo apimtys bei net 2,5 karto didesnis už ES vidurkį išvengiamas mirtingumas dėl ligų, kurių galima buvo išvengti prevencinėmis priemonėmis.

Lietuvoje geresni rodikliai už  ES vidurkį sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių srityje (šeimos gydytojų, odontologų skaičiaus), tačiau stacionaro lovų bei stacionaro ligonių skaičiai vis dar didesni. Lietuvoje išvengiamos hospitalizacijos sudaro 20 proc. visų hospitalizacijų, kai ES šis skaičius siekia 7–8 proc.

2014 m. visose Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rumunijoje išlaidos sveikatos priežiūrai buvo vienos mažiausių (proc. nuo BVP). Kitaip nei daugelyje kitų ES šalių, Lietuvoje didžiausią dalį einamųjų sveikatos priežiūros išlaidų sudarė išlaidos medicininėms priemonėms. Patiriamų išlaidų vaistams (valstybinių ir privačių) dalis iš visų sveikatos priežiūros išlaidų 1,7 karto viršijo ES rodiklio vidurkį, tačiau valdžios sektoriaus išlaidos vaistams atvirkščiai – buvo 2 kartus mažesnės, nei ES vidurkis.

Duomenys apie Lietuvos ir kitų ES šalių gyventojų sveikatos būklę bei sveikatai įtaką darantys veiksniai (socioekonominė situacija, rizikos veiksniai, sveikatos priežiūros sistemos veikla) nagrinėjami Higienos instituto specialistų parengtame leidinyje „Lietuvos gyventojų sveikatos būklė ES šalių kontekste“.