Darbas bendruomenei – teisinga kryptis

Iš šiaurės Lietuvos – į pamarį

Anot pašnekovės, iš gimtojo Žeimelio, esančio Pakruojo rajone, atvykusiai į Kintus, viskas  labai skyrėsi nuo gimtinės, todėl ir buvo svetima. Tą jausmą stiprino ir miškininko profesija, nes didžiąją dalį dienos tekdavo praleisti miške, atsiskyrus nuo žmonių. O ir girininkijos pastatas, kuriame jauna šeima įsikūrė, buvo atokiau Kintų.  

Baigusi Kauno A.Kvedaro miškų technikumą ir įgijusi apželdintojos specialybę po baigimo D. Barkauskienė kurį laiką dirbo Radviliškio medelyne. Tačiau ištekėjusi už miškininko atvažiavo į jo paskyrimo vietą – Kintus, kur ėmė dirbti miško priežiūros meistre. Vėliau augino dvi dukras. Tačiau jau tuomet veikli moteris negalėjo nusėdėti vietoje – šiek tiek dirbo draudimo agente, dar kiek ir Kintų žuvininkystės ūkyje. Praėjus dešimtmečiui ji pajuto, kad gyvena išties gražioje vietoje, kur galima daug nuveikti. Tad jai pasidarė gaila tų dešimties metų ir natūraliai kilo noras  sugretinus savo profesiją su visuomenine veikla atiduoti savotišką duoklę Kintams.   

Vakarų Lietuva išties Vakarų kraštas

Šiandien D. Barkauskienė sako, kad nors mūsų šalis ir nėra didelė, tačiau žmonės joje labai skirtingi. Tai lemia, jos nuomone, ir istorija, ir gamtinės sąlygos. Galėdama palyginti savo gimtinę bei vyro tėviškę su Kintais, pašnekovė teigia, kad mūsų kraštas – tikri Vakarai. Ir žmonių mąstymu, ir įsitikinimu, ir laisvu žodžiu. Gal todėl, kad čia, atkūrus nepriklausomybę, atvykdavo daug užsieniečių, gal dėl to, kad iš čia išties arčiau iki vakarietiško gyvenimo būdo. D. Barkauskienė sakė: „Te nesupyksta žemiečiai iš Šiaurės Lietuvos – jiems ne kartą tai sakiau, - bet čia geriau. Kad čia būtų gera gyventi, kad kraštas būtų dar gražesnis iš visos Lietuvos atsikėlusiems žmonėms, kiekvienas privalo atiduoti tam kraštui duoklę“. Tai ji ir darė, stengdamasi suderinti savo darbą su pamario gamta. Ypač tai aktualu tapo 2003 metų vasarą, kai į gražią ir jaukią aplinką bei unikalų Kuršių marių pamarį ėmė kėsintis naftininkai.

Suvienijo gamtosauginės problemos

„Jei ne gamtosauginės problemos, tai naftininkai jau būtų čia buvę“, - mano pašnekovė. Tačiau vietos gyventojai tam aktyviai pasipriešino, siekdami ir toliau gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje. Visos tuo metu prasidėjusios kovos su naftininkais Kintų bendruomenės priešakyje stovėjo D. Barkauskienė, kuri tuomet studijavo miškininkystę Kauno žemės ūkio universitete. Taip ji galėjo pritaikyti savo įgytas aplinkosaugines žinias.  

Tuo metu bendruomenė ir iškėlė pagrindinius savo tikslus bei siekius: Kintai – rekreacinė vieta. Ir nors ta kova pareikalavo labai daug jėgų, tačiau šiandien pasitvirtina – kintiškiai jau gali džiaugtis atsiradusiais naujais rekreaciniais takais, suoliukais, žaidimų aikštelėmis. O ten, kur dabar yra už europines lėšas įrengtas uostas, be vietos gyventojų pasipriešinimo, galėjo būti naftos bendrovė. Kur yra Kintų paplūdimys su tiltu į marias bei apžvalgos aikštelė – turėjo būti kita naftos bendrovė. „O kad šiandien jų čia nėra – tai visų kintiškių laimėjimas“ - sakė D. Barkauskienė, aktyviai stojusi gintį pamario gamtos. Tuomet kintiškiai ja patikėjo ir išrinko bendruomenės pirmininke.

„Negaila jėgų, kai matai tęstinumą“

Taip sakė D. Barkauskienė apie dabartinius Kintus ir čia gyvenančių žmonių siekius bei darbus. Po trejų metų bendruomenės pirmininkės kadencijos ji dar beveik tiek pat laiko pavadavo aplink pasaulį  išplaukusį tuometį pirmininką. Ji minėjo ir savo veiklos credo: „Jei dėl kitų darytum daugiau nei dėl savęs, daug daugiau būtų padaryta. Gal ir intrigų ar rietenų būtų mažiau. O dabar iš kitų daugiau norime nei patys duodame“. Kintiškė dar kartą pabrėžė, kad šiandien jai negaila nei laiko, skirto bendruomenės veiklai, nei sveikatos, kurios labai daug reikėjo bendraujant su naftininkais.

 D. Barkauskienė taip pat džiaugiasi, kad dabar bendruomenei vadovauja Kintuose užaugusi jauna pirmininkė, mačiusi tėvų veiklą. O šalia jos bendruomenės veikloje dalyvauja jauni kintiškiai – nauja karta. „Vadinasi, prieš dešimtmetį viskas buvo pradėta daryti gerai, pasirinkta teisinga kryptis“, - baigdama pokalbį sakė ilgametė Kintų bendruomenės pirmininkė.