Gabrielius Landsbergis: „Ukraina kariauja, nes ukrainiečiai nori gyventi taip, kaip gyvena Lietuva“

Ragino pasitikėti savimi ir Tėvyne

Kalbėdamas G. Landsbergis ragino visus jaunus Lietuvos žmones labiau pasitikėti savimi ir būti aktyviais. Jis teigė nesuprantąs visuomenės, kuri mano, kad jaunimui laikas dar ateis, o dabar jauni žmonės privalo sėdėti kampe ir klausytis suaugusiųjų. „Amžius nėra didžiausia žmogaus problema. O jei jaunas amžius yra didžiausia žmogaus yda, užtikrinu, ji yra vienintelė iš žmogaus silpnybių, kuri nuolatos mažėja“, - juokavo politikas.

Gabrielius mano, kad nepasitikėjimas jaunais žmonėmis ir nepasitikėjimas savo valstybe yra to paties medžio vaisiai. Tie patys žmonės, kurie mano, kad jaunas žmogus neturi teisės reikšti savo nuomonės, galvoja, jog Lietuva yra maža valstybė, kurioje viskas yra blogai, todėl mes privalome sėdėti kamputyje ir klausytis: „Mažiausia Europos Sąjungos valstybė yra Liuksemburgas. Bet man niekada neteko sutikti europarlamentaro iš Liuksemburgo, kuris sakytų, kad Liuksemburgas yra maža valstybė, todėl jie pasėdės kampe ir tik klausysis. Jei kas nors iš kitų Europos Parlamento narių pasakytų liuksemburgiečiui, kad jis iš mažos valstybės, Liuksemburgo atstovas būtinai primintų, kad ši šalis įkūrė Europos Sąjungą ir yra Didžioji Kunigaikštystė.

Gabrielius pasiūlė prisiminti nesenus įvykius Ukrainoje, kurie puikiai demonstruoja, ką gali jaunas žmogus, ir ko pasiekė Lietuva. „Galima sakyti, kad paskutinę revoliuciją Ukrainoje sukėlė jaunas Kijevo studentas. Perskaitęs naujieną, kad tuometis Ukrainos prezidentas Vladimiras Janukovyčius nusprendė nepasirašyti Asociacijos sutarties su Europos Sąjungą, per socialinį tinklą „Facebook“ jis pakvietė savo draugus pasiimti sumuštinių, Europos Sąjungos vėliavas ir susirinkti Maidane. Į pirmąjį mitingą atėjo kelios dešimtys žmonių, tačiau tuometė valdžia jų išsigando ir šį susirinkimą brutaliai išvaikė. Kitą dieną ten susirinko keli tūkstančiai žmonių, po to kelios dešimtys, po to jau šimtai tūkstančių. Žmonės Ukrainoje į revoliuciją atėjo nešini Europos Sąjungos vėliavomis. Jie nesiderėjo dėl struktūrinių fondų, dėl išmokų, jie sakė norį gyventi teisingoje, nekorumpuotoje, ekonomiškai klestinčioje valstybėje, kuri būtų panaši į Lietuvą ar Lenkiją“, - pasakojo politikas. G. Landsbergis bent jau pamokoje dalyvavusius mokytojus ragino prisiminti 1992–1994 m., kai Lietuva, tik atgavusi savo nepriklausomybę, pasiprašė priimama į Europos Sąjungą ir NATO. Europiečiai, o ir patys lietuviai, manė, kad būtinoms reformoms įgyvendinti ir europinei ekonomikai, valstybei bei visuomenei sukurti reikės mažiausiai 50 metų. „Per 14 nepriklausomybės metų mes sukūrėme europietišką valstybę ir europietišką visuomenę. Šiemet mūsų Bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui pralenkė Portugalijos ir Graikijos analogiškus rodiklius. Pagalvokime, ką mes galime padaryti dar po 25-erių metų?! Kaip mes gyvensime po 25-erių metų jau priklausys ne tik nuo manęs ar jūsų tėvų, bet didžia dalimi tai priklausys nuo jūsų pasirinkimų. Aš raginu jus visus nebijoti bandyti. Imtis verslo, siekti pasiekimų sporte ar moksle. Geriau būti nugalėtam aplinkybių ir konkurencijos, nei pasiduoti net nepabandžius“, - atsisveikindamas su Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviais kalbėjo europarlamentaras G. Landsbergis.

Europarlamentas nuo Šilutės r. savivaldybės tarybos mažai kuo skiriasi

Minėtą penktadienį (gruodžio 5-ąją) daugiau nei trys dešimtys Šilutės rajono aktyvių mokinių susirinko Šilutės r. savivaldybės tarybos salėje į jau tradiciniu tapusį renginį – „Pilietiškumo mokykla“, kurį visoje Lietuvoje organizuoja Jaunųjų konservatorių lyga. Šilutėje „Pilietiškumo mokykla“ vyksta jau antrą kartą, nes būtent prieš dvejus metus, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų Šilutės skyriaus pirmininkės Sandros Tamašauskienės paraginti, keliolika jaunųjų šilutiškių įkūrė JKL Šilutės skyrių, kuriam šiuo metu vadovauja Vydūno gimnazijoje besimokanti Gabrielė Valodskaitė. Nors minėtą renginį organizavo Jaunųjų konservatorių lyga, tačiau tai yra labiau pilietinis, o ne politinis projektas. Dalyvaudami šiame projekte jaunieji Šilutės rajono gyventojai skatinami domėtis savivaldos darbu bei išsakyti savo nuomonę opiais rajono bendruomenės klausimais.

Europarlamentaras G. Landsbergis, apsilankęs „Pilietiškumo mokyklos“ renginyje, džiaugėsi, kad daug jaunų ir aktyvių rajono moksleivių taip aktyviai diskutuoja kokį jie nori matyti rajoną, kokias įvardija problemas ir kaip siūlo jas spręsti. Europarlamentaras surinkusiesiems pasakojo, kad visose Europos institucijose reikia įdėti labai daug diplomatinių pastangų, jog būtų galima suderinti skirtingus 28 Europos Sąjungos šalių narių interesus. Be to, reikia prisiminti, kad ir iš tos pačios šalies išrinktų Europos Parlamento narių nuomonės gali kardinaliai skirtis. Europos Parlamento nariais, skirtingai nuo savivaldybės tarybų ar Seimo narių, dirba keliuose komitetuose. G. Landsbergis dalyvauja trijų Europos Parlamento komitetų darbe: Tarptautinės prekybos, Užsienio reikalų, Saugumo ir Gynybos. Vienuose komitetuose europarlamentaras yra pagrindinis komiteto narys, kituose – pakaitinis. Pakaitinis komiteto narys yra toks žmogus, kuris dalyvauja komiteto darbe, gali pasisakyti, gauna dokumentus ir informaciją, tačiau balsuoti komitete gali tik pakeisdamas komiteto posėdyje nedalyvaujantį kolegą. Skiriasi ir komitetų „svoris“ – tarptautinė prekyba yra išimtinė ES kompetencija (Lietuva negali sudaryti vienašalių prekybos sutarčių su kitomis valstybėmis, tai gali padaryti tik ES institucijos), užsienio politika įgauna vis didesnį svorį, o saugumas ir gynyba nėra ES reguliavimo objektas ir dauguma ES šalių savo saugumo klausimus sprendžia NATO rėmuose.

„Pilietiškumo mokyklos“ dalyviai aktyviai domėjosi ne tik darbu Europos Parlamente, tačiau klausinėjo G. Landsbergio apie studijas universitete, diplomatinį darbą, domėjosi, kuo norį būti užaugę europarlamentaro vaikai. G. Landsbergis atvirai ir nestandartiškai atsakė į šiuos moksleivių klausimus, aplankė kiekvieną simuliacinį moksleivių „rajono tarybos“ komitetą, padiskutavo apie moksleivių įvardintų problemų sprendimo būdus.

 Europa jaučiasi nepatogiai, nes dėl jos kariaujama

Visuose trijuose renginiuose, kur lankėsi europarlamentaras, nebuvo galima išvengti klausimų apie įvykius Ukrainoje ir tų įvykių pasekmes. Mes visi gyvename televizijos naujienų ritmu, todėl ne visada mums lengva pamatyti platesnį įvykių kontekstą. G. Landsbergis, dėstydamas savo požiūrį į įvykius Ukrainoje, atkreipė dėmesį į kelis faktus:

Pirma. Iš tikrųjų įvykiai Ukrainoje Europos Sąjungą ir jos institucijas užklupo nepasiruošusias. Europos Sąjunga susikūrė tam, kad Europos šalys tarpusavyje nekariautų. 28 valstybių susivienijimas yra unikalus darinys pasaulio istorijoje. Jei Europos Sąjungos paskirtis buvo ir yra išvengti karo Europoje, tai Europos Sąjunga jaučiasi nejaukiai, nes karas Ukrainoje faktiškai prasidėjo todėl, kad Ukrainos visuomenė norėjo tapti Europos dalimi. Taigi Ukraina kariauja dėl Europos. Tačiau, nepaisant šio nejaukumo, Ukraina nėra palikta viena – šiandien bet kuris klausimas ES institucijų darbotvarkėje pavirsta diskusija dėl Ukrainos. Prieš dvejus metus Europos Sąjungos institucijos kalbėjo apie ES ir Rusijos strateginę partnerystę, bevizę zoną ir panašius klausimus. Kai Rytų europiečiai kėlė nepatogius klausimus, jiems buvo atsakoma, kad jūsų tiesiog prisiminimai yra blogi, o žiūrėti reikia į priekį. Šiandien atskiri asmenys Europos Parlamente tokias pažiūras vis dar išlaiko, tačiau bendras europinių institucijų požiūris yra visiškai kitoks.

Antra. ES kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis taiko sankcijas Rusijai ir tos sankcijos pastarajai yra labai skaudžios. Europos valstybės į savo šalis neįsileidžia V. Putino aplinkos žmonių, Krymo aneksijos iniciatorių, svarbiausių vykdytojų bei propagandistų. Rusija yra atkirsta nuo pasaulinių kredito išteklių, kurie šiandien koncentruojasi abiejose Atlanto pusėse. Rusijos įmonėms šiandien beveik nebeįmanoma gauti kreditų. Galiausiai Europos Sąjunga ir JAV uždraudė Rusijai tiekti naftos perdirbimo įrangą, technologijas, į Rusiją draudžiama vykti atskirų šalių ekspertams. Tai reiškia, kad faktiškai sustojo bet kokie naftos, dujų ir kitų naudingųjų iškasenų gavybos plėtros projektai Rusijoje, o tai mažins Rusijos valstybės ir atskirų jos verslo grupuočių pajamas artimiausioje ateityje. JAV ir ES pasirinko tokias priemones, kurias gali veiksmingai kontroliuoti ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi, taigi Rusijai taikomos sankcijos yra realios, o ne popierinės. Pastaruoju metu V. Putinas neoficialiais kanalais pradėjo siųsti įvairius signalus, tačiau, G. Landsbergio požiūriu, tai rodo, kad sankcijos yra veiksmingos ir jas reikia tęsti toliau, kol Rusija aktyviai rems karo veiksmus Donbase ir Luganske.

Trečia. Europos Sąjunga yra ekonominė ir prekybinė organizacija, todėl ji aktyviai dirba su naująja Ukrainos valdžia būtent ekonominėje srityje. Visai neseniai ES pervedė Ukrainai paramos už 1,6 milijardų eurų, kurie turėtų padėti Ukrainai išgyventi šią žiemą. Europos Sąjunga siunčia į Ukrainą savo ekspertus. Šiandien ten dirba ir labai daug lietuvių, kurie padeda ukrainiečiams savo ekspertinėmis žiniomis. Europos Sąjunga be muitų įsileidžia į ES rinką ukrainietiškas prekes su sąlyga, jei jos atitinka griežtus ES kokybės standartus. Tai nėra vienkartinė pagalba, kuri dažnai yra „pravalgoma“ – ES padeda Ukrainoje kurti naujus verslo, gamybos, prekybos santykius ir standartus. Išmokę konkuruoti reiklioje ir santykinai užpildytoje ES rinkoje, ukrainietiškos prekės geriau konkuruos visame pasaulyje.

Ketvirta. Rusijos Prezidento V. Putino siekis greičiausiai yra sukurti Rytų Ukrainoje įšaldyto konflikto zoną ir įdiegti visai Ukrainos visuomenei nepilnavertiškumo kompleksą dėl prarastų teritorijų. „Ukrainos žmonės gali sakyti, kokia demokratija ir kokios ekonominės reformos, kai šalyje vyksta karas. Tai yra klaidingas požiūris – ukrainiečiai turi reformuoti savo valstybę, savo ekonomiką ir tuo pačiu kariauti su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje. Europos šalys turi Ukrainai tai nuolatos priminti“,- teigė G. Landsbergis.

Politikas neprognozavo, kiek ilgai truks konfliktas Ukrainoje. Tai priklausys nuo visų keturių anksčiau minėtų faktorių ir jų poveikio, tačiau jis teigė tikįs, kad jį pavyks išspręsti laimingai mums ir Ukrainai.

Padėka Šilutei ir šilutiškiams

 Baigdamas savo vizitą Šilutėje europarlamentaras teigė esąs dėkingas visiems už jį balsavusiems Šilutės rajono gyventojams (o jų būta net 902). Taip jau nutiko, kad G. Landsbergis savo Europos Parlamento rinkimų kampaniją užbaigė Šilutėje. „Kol iš susitikimo su Šilutės rajono bendražygiais keliavau namo, įsigaliojo rinkimų agitacijos draudimas. Jei buvau išrinktas į Europos Parlamentą, vadinasi kelionė į Šilutę buvo sėkminga. Neseniai Šilutėje, TS-LKD skyriaus patalpose, Šilutės seniūnijoje buvo atidarytas mano biuras, ten periodiškai dirbs mano padėjėja Jūratė Kurlianskienė. Nepaisant intensyvaus darbo Europos Parlamente stengsiuosi kiek galima dažniau lankytis Šilutės rajone ir ateityje“, - teigė G. Landsbergis.