Naumiestiškis David Movsesjan: „Stengiuosi savo smegenis maitinti pozityviomis mintimis. Nebūtina ieškoti stebuklų šalies“

Dirbo turtingam verslininkui

Vasarą vyras užsiėmė automobilių nuoma. Tai darė tik šiltuoju metų sezonu, nes šaltuoju nėra klientų. Šilutės rajonas per mažas, kad šis verslas klestėtų. Dabar išsinuomojo patalpas ir užsiima greito maisto gamyba. Planuoja šį verslą su partneriu plėsti Klaipėdoje bei Tauragėje.

Verslininkas augo Žemaičių Naumiestyje. Jo mama lietuvė, o tėtis – armėnas. Jie gyvena Airijoje. Emigravo, kai herojus buvo dešimtokas. Tuomet D. Movsesjan išsikėlė gyventi į Šakių rajoną pas tetą. Tuomet ir pasidarė šiek tiek ramesnis, nes iki tol jis buvo dideliu galvos skausmu visiems pedagogams. „Pažymių knygelėje nebuvo pagyrimų. Ten, kur būdavo pastabos, visuomet priklijuodavo puslapių. Visi pedagogai rašydavo, kad esu nedrausmingas, nesimokau ir trukdau tai daryti bendraklasiams. Geru vaiku buvau iki ketvirtos klasės. Nuo penktos – pasikeičiau. Muštynėse buvau dažnas dalyvis. Tėvai nuolat lankėsi mokykloje. Jie net tarpusavyje susipykdavo, katras turi eiti pas mokytojus. Vis sakydavo : „Dabar tavo eilė eiti atlaikyti gėdą“. Pagyrimą esu gavęs tik kartą, kai padėjau papuošti eglę. Esu dėkingas mokytojams, kad mane tokį iškentėjo, kad nesistengė manimi atsikratyti, o stengėsi padaryti mane geru piliečiu. Gailiuosi, kad toks buvau. Jei vėl reikėtų mokytis ir niekas neatimtų dabartinio proto, niekada taip nebesielgčiau“, - dėstė David.  Jis, baigęs Šakių rajone vidurinę mokyklą, labai norėjo dirbti jūroje, todėl baigė Klaipėdos jūreivių mokyklą. Likimas susiklostė taip, kad šio darbo  nedirbo, mat nutiko taip, kad nebuvo, kur atlikti praktikos.

Baigęs mokslus, vieną dieną gavo pasiūlymą dirbti vienoje iš turtingiausių Šveicarijos vietovių – būti itin turtingo žmogaus vairuotoju. Ilgai negalvojęs, naumiestiškis sutiko, susikrovė lagaminą ir išvyko iš Lietuvos. Vairuotoju padirbėjo tik savaitę, mat darbdavys, pamatęs jo sugebėjimą vadovauti, pasiūlė prižiūrėti kaip dirba jo darbuotojai, priimti naujus ir atleisti netinkamus žmones. Sekėsi jam neblogai. Tačiau jo vadovas buvo labai išlaidus žmogus, negailėjo pinigų prabangioms mašinoms ir prostitutėms. Vieną dieną verslininkas susipyko su vietos valdžia ir jam buvo uždrausta vykdyti veiklą. David ir likusieji darbuotojai tapo bedarbiais. Vieni naumiestiškio paprašė užbaigti remontuoti patalpas su savo komanda. Tą jie padarė, tačiau lietuviais toje vietovėje nebepasitikima, mat vienas jų labai sugadino lietuvaičių įvaizdį itin prastu elgesiu.

Stebėjo žmones, jų įpročius

Dirbdamas visada stebėjo žmones, savo buvusio darbdavio įpročius. Sako, kad Šveicarijoje žmonės labai paprasti. „Turtuoliai vaikšto apsirengę taip, kad nepagalvosi, jog jie turtingi. Pavyzdžiui, prie vieno namo vaikščiojo žmogus ir atrodė kaip paprastas darbininkas, nors  jis gyvena name, kurio vertė apie 50 milijonų eurų. Su jais bendraujant, jaučiasi, kad jie kitokios asmenybės nei paprasti žmonės. Tie, kurie tikrai yra pasiturintys, nedemonstruoja savo turtų, galios“, - tęsė pašnekovas. Svetimoje šalyje jis užmezgė nemažai kontaktų. Su jais ryšį palaiko iki šiol.

Dvidešimt aštuonerių vyras daug keliavo, daug matė: Anglija, Danija, Airija ir kitos šalys jo nesužavėjo tiek, kad norėtų ten pasilikti gyventi. Visuomet jautė norą grįžti į savo gimtąjį kraštą. „Esu nerami siela. Buvo laikas, kai dėl visų bėdų kaltinau Lietuvą. Kaltinau ją ir dėl to, jog turėjau emigruoti. Dabar mano požiūris pasikeitė. Jei pats nesijauti laimingas viduje, laimės nerasi niekur kitur. Norint tapti laimingu, pirmiausia reikia atsisėsti ir ramiai pagalvoti, ko nori iš savo gyvenimo – mašinos, merginos, būti verslininku ir pan. Kai žinai, ko nori, to ir turi ieškoti. Tam reikia atiduoti visą save. Juk žmogaus ant kalno viršūnės niekas neužmeta, ten jis pats turi užkopti. Myliu savo kraštą. Čia užaugau. Bet traukia Vilnius, Klaipėda. Ateitį sieju su šiais miestais. Jei kažkur kažkas man nepatinka, ieškau kur geriau. Kiti dėl to mane kritikuoja. Bet aš tame nematau nieko blogo“, - tęsė naumiestiškis.

Dabar jis pusę laiko praleidžia Žemaičių Naumiestyje, o kitą pusę - Kaune, kur studijuoja jo draugė.

David vadovaujasi trimis gyvenimo taisyklėmis. Pirmoji - jei nedarysi žingsnio į priekį, visuomet liksi toje pačioje vietoje. Antroji - jei niekada nepaklausi, visuomet atsakymas bus „ne“. Trečioji – jei savo tikslo nesieksi, jo niekada ir nepasieksi.

Nebūtina ieškoti stebuklų šalies

Jaunas vyras neslepia – siekdamas savo tikslų patiria daug streso. Jo atsikrato labai paprastai – sėda į automobilį ir išvažiuoja prie tvenkinio. Ramiai pabūna tam tikrą laiką vienas, pamąsto, paklauso įvairių motyvacinių įrašų, kurių autoriai garsūs pasaulio žmonės. „Nesėkmės – pamokos. Savęs dėl jų negraužiu. Reiškia kažką ne taip darau. Pamokos – kai kurios kainuoja brangiau, kai kurios – mažiau. Neišmoksti jų, jos vėl ateina. Tik tada jos gali būti skaudesnės“, - tikino D. Movsesjan. Jis automobilyje niekada neklauso muzikos. Jo ausiai mieliau girdėti įvairias motyvacines kalbas: internete daug medžiagos su žinomų žmonių mintimis, kaip galima išspręst vienokias ar kitokias problemas. Klausydamasis jų, pasisemia ir išminties.

„Stengiuosi savo smegenis maitinti pozityviomis mintimis. Nebūtina ieškoti stebuklų šalies. Lietuva – pavargusi šalis, tačiau jei į save investuosi, mokysies, ir čia gali kažko pasiekti. Dažnai girdime, kad mūsų šalyje bloga valdžia, kad Lietuvoje blogai, kad valstybė negera, bet čia į save niekas nežiūri. Kaltina tik kitus. Reikia, pirmiausia, pradėti nuo savęs“, - įsitikinęs pašnekovas.

Jis teigia, kad pas mus žmonės – kompleksuoti. Primena, kad gyvenimas yra negailestingas. „Jis – tai kliūčių ruožas, kuris nesikeičia. Tiesiog žmogus tampa stipresnis. Kiek išmoksti laviruoti tame ruože, tiek ir būsi laimingas“, - baigė pokalbį David.