Melioracijos klausimams spręsti – specialus fondas

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis  pabrėžė, kad drenažas ir kiti melioracijos statiniai žemės ūkiui jau tarnauja vidutiniškai apie 50 metų, todėl jų eksploatacinis laikotarpis beveik išseko. Dėl lėšų trūkumo kasmet drenažo rekonstruojama 6 kartus mažiau negu reikėtų. Valstybinių melioracijos ir hidotechnikos statinams eksploatuoti iš valstybės biudžeto skiriama vos 17-20 proc. reikiamos sumos. 

Kalbant apie melioracijos finansinio deficito problemas ir jų sprendimo būdus, susitikimo metu buvo aptarta specialios programos (fondo) melioracijai sudarymo iš žemės savininkų ir valstybės institucijų įnašų galimybė. Į šį fondą galėtų patekti ir dalis aplinkosaugos bei kitų programų lėšų.

Pasak ministro B. Markausko, norint steigti tokį fondą, neišvengiamai teks keisti ir Melioracijos įstatymą.

Pagal Melioruotos žemės ir melioracijos statinių centrinio duomenų banko suvestines, šiai dienai valstybei priklauso daugiau kaip 50 000 km melioracijos griovių, kurių nusidėvėjimas siekia 82 proc., per 72 000 km drenažo rinktuvų, kurių nusidėvėjimas – 60 proc.

Pernai atlikus melioruotų žemių, melioracijos statinių įvertinimą buvo nustatyta, kad blogos būklės plotų yra 222 400 ha. Jie užmirkę, žemės ūkio naudmenos pavirtusios pelke, apaugusios miškais ar krūmynais. Net 54 proc. valstybei priklausančių visų griovių ir apie 40 proc. vandens pralaidų yra itin prastos būklės.

Melioracijos statiniams ir sistemai rekonstruoti iš valstybės biudžeto lėšų neskiriama nuo 2012 metų. Iš Kaimo plėtros programos melioracijos statinių ir sistemų rekonstrukcijai 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu buvo skirta 111 mln. eurų, o 2014–2020 m. laikotarpiui numatyta 87 mln. eurų.