„Viržytė“ praėjusius metus baigė papildžiusi laimėjimų skrynią

Šokių grupė turi gilias tradicijas, nuolat dalyvauja rajono kultūriniame gyvenime, konkursuose, festivaliuose. Į kolektyvo rankas pateko ne vienas itin garbingas apdovanojimas.

Baigiantis 2016-iesiems Radviliškyje vykęs ir geriausius šokių ansamblius bei studijas išrinkęs vaikų ir moksleivių liaudiškų šokių festivalis „Aguonėlė“ į šokio sūkurį įtraukė Prienus, kur 42 šokių grupės iš visos Lietuvos kultūros ir laisvalaikio centre kovojo dėl geriausiųjų vardo.

Šilutiškiai varžėsi tarp pačių stipriausių Lietuvos kolektyvų, užėmusių pirmąsias vietas ankstesniuose „Aguonėlės“ turuose.

Pamario pagrindinės mokyklos jaunučių liaudiškų šokių grupė „Viržytė“ tapo konkurso laureatais ir laimėjo 500 eurų prizą, o „Viržytės“ jaunių grupė laimėjo 1-ąją vietą už išraiškingiausiai atliktą šokį „Grybautojai“ ir buvo apdovanoti Prienų savivaldybės įsteigtu specialiuoju prizu.

Šokėjus, atsižvelgus į tinkamą ir menišką šokių kompozicijų atlikimą, programų kūrybiškumą ir originalumą, vertino Lietuvos nacionalinio kultūros centro sudaryta choreografijos žanro ekspertų komisija.

Tėvai sako, kad tai ne pirmieji kolektyvo įvertinimai ir neabejoja, jog  ateityje  bus dar daugiau, kadangi R. Kurpeikytė - išskirtinė choreografijos mokytoja-ekspertė, kuri stengiasi puoselėti lietuvių liaudies sceninį šokį, ugdyti šokėjų sceninę kultūrą. „Ji – viena iš respublikinės Dainų šventės choreografių, vadovauja ir šokių kolektyvui „Atlaja“. Ir šis, ir „Viržytė“ dalyvauja šventėse, ir mes tuo didžiuojamės “, - tikino pašnekovai.

Vadovei jos šokėjėliai bei tėvai neranda žodžių, kuriais galėtų išreikšti dėkingumą už suteiktą galimybę siekti, tobulėti. „Mūsų vaikai suprato, kad šokis, kaip ir gyvenimas, pilnas pakilimų, nukrypimų, laimės, džiaugsmo, nežinojimo, o kartais net liūdesio. Neabejojame, kad jų širdyse visam gyvenimui liks drauge praleisto laiko akimirkos. Mokytoja – puikus darbštumo, atkaklumo, nuoširdumo pavyzdys. Ji ir pati siuva tautinius kostiumus. Nesvarbu, kiek reikės laiko, tiek jo skiria darbui. Pedagogė visada pasiruošusi patarti savo auklėtiniams, padrąsinti, padėti. Kažkada Rita sakė, jog kiekvienos moters svajonė – turėti deimantų. Ji tada tikino, kad jų  turi  daug – nuo mažiausio iki didžiausio. Tie gyvi deimantai, anot ekspertės, tai mūsų vaikai, kurie pasiduoda šlifavimui, ugdymui. „Didelė laimė, kad šis žmogus jaučiasi laimingas, galėdamas save realizuoti drauge su mokiniais. Jai mūsų vaikai – brangakmeniai, o mums - ji“, - tvirtino tėvai.