Prezidentės taikinyje - mokyklų vadovai

Kadencijos trukmė – penkeri metai

Prezidentė siūlo keisti švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką. Vienai įstaigai direktorius galės vadovauti tik dvi kadencijas. Vienos kadencijos trukmė – penkeri metai. Po pirmosios kadencijos jis galės iš naujo dalyvauti viešajame konkurse, kuris bus skelbiamas po metų. Senieji vadovai irgi galės dalyvauti konkurse. 2014 metais du kartus buvo bandymas Seime įvesti penkerių metų kadenciją, tačiau tai nesulaukė Seimo palaikymo. Taip pat siūloma įvesti griežtesnį mokyklų vadovų veiklos kasmetį vertinimą. Jei dvejus metus iš eilės veikla įvertinama nepatenkinamai, vadovas atleidžiamas iš pareigų.

Prezidentė nuolat gauna skundų iš mokyklų bendruomenių, kurias vis dažniau drebina konfliktai dėl direktorių savivalės: piktnaudžiavimo padėtimi, neskaidriai valdomų įstaigų lėšų, neadekvačių bausmių, taikomų pedagogams ir mokiniams. Teigiama, kad dabar mokyklų kolektyvai ir tėvai neturi galimybių pakeisti susiklosčiusios situacijos.

Pasak D. Grybauskaitės, mokyklos nuopelnai, ugdant vaikus ir atveriant jiems pasaulio pažinimą, yra neįkainojami. Tačiau dalies šalies švietimo įstaigų valdymo sąstingis, pasenę, dar sovietmetį menantys vadovavimo įpročiai, partinis protegavimas lemia prastą vaikų ugdymo kokybę, pasmerkia švietimo sistemą stagnacijai ir nubloškia valstybę į nepažangiausiųjų gretas.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša pažymėjo, kad prezidentės teikiamos pataisos yra numatytos ir Vyriausybės programoje. Jos siūlomas pataisas palaiko švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.  Pasak ministrės, mokyklos vadovai yra vertinami, jiems keliami kriterijai, o vertinant juos bus labiau įtraukti ir mokyklos bendruomenės nariai. Kaip papildomas veiksnys įtraukiamas ir saugaus mokyklos klimato matavimas, vykdomos apklausos.

Pagal mokinių pasiekimus Lietuva tarp 28 ES valstybių užima tik 21 vietą. Situacija negerėja jau dešimt metų. Didžiulis atotrūkis tarp vaikų pasiekimų kaimo vietovėje ir mieste. Šiuo metu Lietuvoje yra 1200 mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), kuriuose dirba 1708 vadovai. Daugiau kaip pusės švietimo įstaigų vadovų (60 proc.) stažas yra perkopęs 15 metų, o apie 500 švietimo įstaigų vadovų stažas siekia 30 ir daugiau metų.

Atlyginimas neskatina išbandyti direktoriaus darbo

Šilutės rajono Švietimo skyriaus vedėjos Birutės  Tekorienės duomenimis, rajone yra 5020 mokinių, 20 mokyklų, iš jų – 2 neformaliojo ugdymo, 10 skyrių, 8 ikimokyklinės įstaigos, Švietimo pagalbos tarnyba.

Rajone dirba 29 švietimo įstaigų direktoriai. Pensinio amžiaus vadovus turi viena mokykla ir  keturios ikimokyklinių įstaigos. Švietimo įstaigų vadovų amžiaus vidurkis – apie 55 metus, vadovavimo darbo stažo vidurkis – apie 15 metų.

Pasak B. Tekorienės, mokyklų darbą vertina Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. „Kiek esame turėję vertinimų, nebuvo nė vieno, kad būtų siūlyta pakeisti vadovą. Dabar populiari tema – švietimas. Pirmiausia, reikia sudėlioti, kas  yra kokybė, ko vaikas ateina į mokyklą. Mes daug ko pasigendame dėl ugdymo turinio, visų susitarimų. Galų gale ateis laikas, ir mes tų mokytojų nebeturėsime. Kada skelbiame konkursą į vienokios ar kitokios įstaigos vadovo vietas, tiesiog būna taip, kad jų turime patys ieškoti arba ateina žmonės, užsiregistruoja, tačiau nepraeina vertinimo Nacionalinių mokyklų vertinimo agentūroje. Tenka tuos konkursus skelbti  ne vieną kartą“, - kalbėjo vedėja. Anot jos, direktoriaus atlyginimas nėra labai didelis. Todėl nėra prestižas dirbti tą darbą, nėra taip, kad veržtųsi jį dirbti. Šioje vietoje atlyginimas neskatina išbandyti savęs vadovo pozicijoje. „Ir dabar neturime žmonių. Esame ne kartą skelbę konkursus į Inkaklių mokyklos daugiafunkcinio centro vadovo vietą. Niekas neatėjo. Būna ir kitų mokyklų, kur išties mes vargstame. Niekas nesiveržia į mokyklos direktoriaus vietą. Kažkada buvo galvota pasidaryti rezervą. Net tam degančiam atvejui, kai reikia, kad ateitų dirbti į tą laisvą vietą. Neturime iš ko. Susėdame ir ieškome patys“, - tikino B. Tekorienė.

Pasitaiko dažnai ir tokių atvejų, kada žmogus tinka eiti mokyklos direktoriaus pareigas – turi reikalingą patirtį, kompetencijas, tačiau jis nesutinka užimti siūlomų pareigų, atsisako dalyvauti  konkurse.

Pedagogai pritaria pataisoms

Beveik dvidešimt metų dirbanti pedagoge Vaida (tikras vardas redakcijai žinomas) džiaugėsi, jog teikiamos Seimui Švietimo įstatymo pataisos, mat moteris įsitikinusi, kad taip ne vienam vadovui bus užkirstas kelias būti diktatoriumi. Šilutiškė per savo gyvenimą dirbo keliose ugdymo įstaigose, todėl turi savo nuomonę apie vadovus. „Neturi jie dirbti iki mirties. Neturi jie būti amžini vadovai. Keičiasi laikai. Viskas keičiasi, o ypač mokiniai. Todėl turi keistis ir mokytojai, vadovai. Dažnai vyresnio amžiaus žmonės to padaryti nespėja. Todėl nebesusikalbama“, - dėstė pašnekovė.

Prezidentės pataisoms visiškai pritaria ir Šilutės pirmosios gimnazijos darbo tarybos pirmininkė Daiva Strazdauskienė. Anot pedagogės, jos turėjo būti priimtos jau seniai, net anksčiau nei 2014-aisiais, kai pirmą kartą buvo teiktos šios pataisos. „Nemanau, kad direktorių kadencijos daug prisidės prie rezultatų gerinimo, nes keičiasi visuomenė, auga kitokie vaikai. Reikėtų psichologų, edukologų, mokytojų praktikų bendro tyrimo, kaip mokyti vaikus ir kaip juos išmokyti. Iš mokytojų reikalaujama, kad jie išmokytų mokinius spręsti testus, atsakinėti į klausimus, o gyvenimas iškelia visai kitokias problemas. Tai kam mokytojai turi ruošti mokinius - atsakinėti į testų klausimus ar gyvenimui?  Japonijoje įvedama nauja mokymosi sistema, mokiniai mokosi tol, kol išmoksta  einamą temą. Tiems, kuriems sekasi blogiau, paliekami mokytis po pamokų. Būtų gerai, kad taip būtų ir Lietuvoje“, - tęsė D. Strazdauskienė.

Kaip į  pataisas reaguos direktoriai mūsų rajone? Pašnekovė teigia, kad niekas nenori būti vertinamas, testuojamas, o gyvenime ir taip daug streso. Šilutiškė tvirtino, kad šiuo klausimu buvo diskutuojama jau seniai ir visi pritaria, kad turėtų būti kadencijos. „Mokykloje labai svarbu, koks yra direktorius, o direktorių yra visokių. Gyvenimas mokykloje priklauso nuo emocinio klimato, o būtent direktorius jį ir kuria. Jeigu direktorius turi problemų, tai jį reikėtų keisti kuo greičiau, o ne laukti, nes daug vaikų spės nukentėti. Kažkodėl gerb. Prezidentės pataisose į direktoriaus rinkimus nėra įtraukiami mokytojai, mokiniai. O kas geriau už juos gali pasakyti, koks yra direktorius? Manau, praeiti konkursą į direktoriaus vietą galima ir užsidėjus kaukę, sakant - aš nesu autokratiškas, aš prieš protegavimą“, - baigė pokalbį D. Strazdauskienė.

Pataisoms nepritaria

Dvidešimt penkerius metus Šilutės Martyno Jankaus pagrindinei vadovauja Audrius Astasevičius. Jis teigė, koks bus Švietimo įstatymas, tokio ir laikysis. „Apie kadencijas šnekama ne pirmi metai. Viena valdžia to nesiryžo įvesti, kita, atrodo, ryšis. Bet dar nepriėmė. Ar tai pasiteisins ar ne, laikas parodys. Vadovų atestacijos ir dabar yra, ir gana sudėtingos. Nesame išbandę tos sistemos, sunku įvertinti rezultatą. Vadovo darbas – nelengvas, apimantis labai įvairiapusę veiklą – ne tik planavimą, bet ir darbą su dokumentais. Vadovavimas – tai tam tikras gyvenimo būdas. Mokykla kaip institucija turi savo dvasią, savo aurą. Direktoriui tenka bendrauti su daugeliu žmonių: su suaugusiais, vaikais,  bendruomene. Mano požiūriu, kažko apčiuopiamo pataisos  neduos. Tai mano požiūris, nes dirbu šį darbą. Visuomenė gal už pataisas, aš už radikalesnių formų atsiradimą. Šiaip, pagal finansines galimybes, naujoves diegiame. Nauji žmonės  pinigų kiekio nepadidins. Tik jų mokymams teks daugiau išleisti“, - sakė A. Astasevičius.

Vainuto gimnazijos direktorius Antanas Jonikas Prezidentės siūlomoms pataisoms nepritaria. „Yra tvarka. Jei, pavyzdžiui, prasti kažkurios mokyklos rezultatai, reikėtų atlikti auditą,  pasižiūrėti, gal reikia keisti vadovą. O prie ko čia tie, kurie gerai dirba? Aš - prieš kadencijas“, - kalbėjo A. Jonikas. Jis mano, kad rezultatų nepagerins vadovų kaitaliojimas o gali būti ir atvirkštinių reiškinių, kuomet, kadencijai baigiantis, žmogus gali nebedaryti to, kas priklauso.

Trisdešimt metų vadovo pareigas einantis Šilutės rajono Katyčių pagrindinės direktorius Algirdas Plaipa taip pat prieš Prezidentės siūlomas pataisas. „Gal yra įstaigų, į kurias reikėtų įsikišti, vadovus pakeisti.  Bet jei žmogus dirba gerai, turi bendruomenės palaikymą? Kam tos kadencijos? Yra kitų svertų, kaip patikrinti vadovą – atestacijos, auditai. Rotacija – veiksmas dėl veiksmo“, - įsitikinęs pašnekovas.

Jei Seimas pritartų, planuojama, kad įstatymo pataisos įsigaliotų jau nuo šių metų liepos 1 dienos.

Personalo ir vadovų atranka https://www.primumesse.lt/tiesiogine-vadovu-paieska-atranka-executive-search/