Klaipėdos kraštas su Lietuva – per amžius!

Kaip tai vyko?

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Versalio sutartimi Klaipėdos kraštas buvo perduotas Didžiosios Britanijos, JAV ir Prancūzijos globai, bet, pastariesiems atsisakius, krašto valdymas kuriam laikui buvo perduotas Prancūzijai, kuris truko trejus metus nuo 1920-ųjų.

Stiprėjant Lietuvos valstybei, brendo laikas išspręsti Klaipėdos nepriklausomybės problemą. Sprendimas buvo rastas – nuspręsta inscenizuoti Klaipėdos krašto lietuvininkų sukilimą prieš prancūzus ir prijungti kraštą prie Lietuvos. Sukilimo planą parengė Lietuvos kariuomenės karininkai ir Šaulių sąjungos vadovai, jiems pritarė Lietuvos politinė vadovybė su premjeru Ernestu Galvanausku priešaky.

Tarp 1,5 tūkst. kampanijos dalyvių lietuvininkų buvo apie 300. Kaune buvo suformuota Ypatingos paskirties rinktinė. Lietuviai jau pirmąją dieną be kraujo praliejimo užėmė Pagėgius, Šilutę ir jų apylinkes. Sausio 15 d. prasidėjo Klaipėdos puolimas. Prancūzų įgula (apie 250 karių) gynėsi pusę dienos. Kautynių metu žuvo du prancūzai, vienas vokiečių žandaras ir dvylika lietuvių.

1923 m. vasario 16 d. Ambasadorių konferencija paskelbė Antantės ir Lietuvos sutartį, pagal kurią Klaipėdos kraštas buvo perduotas Lietuvai su tam tikromis sąlygomis, o 1924 m. gegužės 8-ąją Paryžiuje, pasirašius Klaipėdos konvensiją, Klaipėdos kraštas galutinai atiteko Lietuvai.

Klaipėdos kraštas ir Lietuva – neatskiriami

Daugiau kaip devyni dešimtmečiai skiria mus nuo tų istorinių įvykių. Mes net nebegalim įsivaizduoti, kad Šilutė ir Klaipėda galėtų būti ne lietuvių žemė. Bet taip buvo, ir buvo labai ilgai. Gražus sekmadienio oras spinduliavo šventine nuotaika, kai vidurdienį prie savivaldybės rinkosi rajono vadovai, jaunieji šauliai, šilutiškiai. Sveikindamas susirinkusius į šios svarbios datos paminėjimą, Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis priminė, kad Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos turėjo labai svarbią ekonominę reikšmę – Lietuva pagaliau tapo jūrine valstybe. Prisijungimas buvo labai svarbus ir kultūrine prasme – Lietuvoje atsirado penktasis etninis regionas – Pamario kraštas su unikalia gamta, lietuvininkų tarme ir visu kitu šiam kraštui būdingu etnokultūriniu paveldu.

Žuvusiųjų atminimas buvo pagerbtas tylos minute, prie istorinę datą žyminčios lentos rajono vadovai padėjo gėlių, uždegė atminimo žvakutes, o kariai, pagerbdami sukilimo dalyvius, iššovė keletą salvių. Minėjimo tęsinys vyko H. Šojaus muziejuje. Susirinkusiems buvo pristatyta Hans Woede knyga „Kuršių marių žvejų burvalčių vėtrungės”, atidaryta paroda „Laikmečio liudininkai”, kurioje eksponuojami 2016 m. muziejui dovanotos ir pačių įsigytos muziejinės vertybės.