Iš Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus – į Seimo Kaimo reikalų komitetą!

A. S. Nausėda sakė, kad pirmosiomis darbo Seime dienomis buvo daug nežinomųjų, su daug kuo teko susidurti pirmąkart gyvenime.

„Kadangi visada būna pirmas kartas, tokius iššūkius priimu natūraliai, ramiai, - pasakojo Seimo narys. - Darbuojuosi Seimo Kaimo reikalų komitete. Tai yra man pažįstama, žinoma sritis. Ir tame komitete jaučiuosi labai gerai, nežiūrint tai, kad esame labai skirtingų partijų atstovai, bet užtat beveik bendraminčiai.

Po praėjusios Seimo kadencijos valdymo dauguma sprendimų buvo pritaikyti ne žemės ūkiui, o labiau verslo kurpimui. Verslininkai stengėsi savo verslą organizuoti taip, kad pajamų galėtų paimti iš bendro ūkininkų katilo. Šiuo atveju mes esame vienminčiai, džiaugiuosi, kad buvau įpareigotas Šilutės rajono rinkėjų ir man jau teko pradėti „sutvarkyti“ atkeliaujančias žemės išvadas. Mat prieš anos Seimo kadencijos pradžią buvo priimtas toks „įstatymėlis“ kartu su krūva Žemės ūkio ministerijos įsakymų, kad ūkininkai nebegali įsigyti žemės, o gali ją tik nuomoti. Ir nuomodami jie nėra tikri, kad ir toliau galės ja naudotis.

Paradoksas: į tą žemę gali pretenduoti žmonės, kurie turi išvadas. Bet juk dabar tas išvadas jau pradėjo valdyti ne tie žmonės, kurie kažkada turėjo žemę, o tai pasidarė verslo rūšis, kai iš kažkur perkamos išvados dideliam hektarų kiekiui ir keliaujajos  į Pagėgių bei Šilutės rajono savivaldybes. Kadangi šiuose kraštuose yra daugiausia valstybinės žemės“.

Su tokia netvarka nesitaikstantis A. S. Nausėda teigė, kad būdavo netgi tokių kuriozinių atvejų, kai išvadas turintieji sužinodavo, kuris ūkininkas turi nuomojamos valstybinės žemės ir laukdavo kada ją sutvarkys – išraus kelmus, padarys kokius nors melioracijos darbus, o tada, išlaukęs metus ar dvejus, su ta išvada pretenduoja į tokią išpuoselėtą žemę.

„Tai skriauda ir akivaizdus pasityčiojimas iš ūkininkų, - sakė naujasis Seimo narys. – Tikiuosi, kad Seime bus priimtas įstatymas, jog nuo š. m. liepos 1 dienos tokios išvados nebekeliaus. Jeigu ūkininkas nors dvejus trejus metus dirbo valstybinę žemę, turi nuomos sutartį, ant jos nebebus galima „užkelti“ jokių išvadų“.

A. S. Nausėda kalbėjo ir apie dar vieną Šilutės rajone skaudantį dalyką – potvynius. Ūkininkai vargsta dėl to, kad yra seklesnėmis pasidariusios upės. Šilutiškis Seimo narys sakė kalbėjęsis su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika, pokalbyje dalyvavo ir europarlamentaras Bronis Ropė, kurie pritarė, kad vis dėlto upės turi būti prižiūrimos. „Dabar iš kažkur atsirado nesąmoningas reikalavimas, kad šalia upės nuvirtusių medžių negalima šalinti, - piktinosi A. S. Nausėda. – Tuo pačiu įvardijama, kad Kuršių marių vanduo biologiškai yra labai užterštas. Ir aišku, visi pirštu rodo į žemės ūkį. Bet kai pasižiūrime į gyvulių skaičių ir žemės ūkio intensyvumą, jis yra pats mažiausias Europos Sąjungoje. Jeigu ten sąlyginių galvijų skaičius vienam hektarui siekia 1,7, tai mūsų rajone – 0,35. O juk Šilutės rajone šis rodiklis yra vienas didžiausių Lietuvoje, kituose rajonuose jis nesiekia nė 0,1. Turbūt tie priekaištai yra nepagrįsti ir nepelnyti. O pas mus ne tik kad pūva medžiai, bet ir nebešienaujami nendrynai, kurie nebenaudojami stogams dengti. Todėl anksčiau Kuršių marios būdavo kur kas švaresnės ir vanduo – geresnės kokybės“.

Pokalbio pabaigoje A. S. Naudėda atsakė į žurnalistų ir... vieno verslininko klausimus.