90-metė Elena Bartkienė – balsingiausia ilgaamžė!

E. Bartkienė gyvena miške, šalia upelio, netoliese tik dvi sodybos, kuriose -puikūs kaimynai. Ypač čia gražu vasarą – malonus upelio čiurlenimas, paukštelių čiulbėjimas ir, svarbiausia, grynas, sveikas oras.

Ilgaamžę sveikinęs Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis tarė prasmingus žodžius: „Norime perduoti linkėjimus nuo Savivaldybės vadovų, džiaugiamės, kad sulaukėte tokios gražios šventės. Gyvendama nuostabios gamtos apsupty, turite minėti dar ne vieną jubiliejų. Linkime, kad susitiktume ir po penkerių, ir po dešimties metų“.

Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, sveikindamas E. Bartkienę, pasidžiaugė: „Seniūnijoje gyvena daug ilgaamžių - „drūtų merginų ir berniukų“, yra net šimto metų sulaukusiųjų. Linkiu Elenai, kad jos gimtadienis dar būtų ir su dviem nuliais parašytas“.

Po sveikinimų E. Bartkienė „Šilokarčemos“ korespondentui papasakojo apie savo ilgus gyvenimo metus, prasidėjusius šalia Luokės (Telšių r.), Kinčilių kaime. „Ten buvo Tado Blindos (žemaičių plėšikų vado, - aut. pastaba) gimtinė. Tuomet, dar būdama  Elyte Menzoriūte, puikiai pažinojau T. Blindos dukras“.

Elena taip pat pasakojo, kad jos tėvai buvo ūkininkai – turėjo dvidešimt penkis hektarus žemės. Šeimoje augo septyni vaikai – keturi broliai ir trys seserys. Elena baigė tik penkias klases. Būdama jau mergina, gyveno pas dėdę, kurio kaimynas Zigmantas vis žvilgčiodavo į ją. Paskui išėjo tarnauti į kariuomenę, Elena rašydavo jam laiškus. Kai grįžo atlikęs tarnybą, juodu susituokė. Merginai buvo 22-eji, jos išrinktajam – 25-eri.

Elena su vyru susilaukė šešių vaikų, bet vienas mirė būdamas visai mažytis. Dukra Virginija Rimkienė gyvena čia pat, pas mamą. Kita – Regina Kilkinienė – įsikūrusi Kaune, kaip išvažiavo būdama šešiolikos metų studijuoti, taip ir liko ten, į gimtinę nebegrįžo. Užtat mamytės nepamiršo – mažiausiai  kartą per mėnesį Kaune sėda į maršrutinį autobusą ir skuba pas mamą, Šilutės link.

E. Bartkienė yra gyvenusi ir pas Reginą, kuri pasakojo: „Pas mane Kaune kai buvo, jai patiko. Bet vis tiek traukia savas kraštas. Dabar daugiau jau turbūt nebevažiuos, juk ir amžius nebe tas… Labiausiai džiaugiamės, jog dar turime pas ką atvažiuoti. Susitinku ir su savo broliais – Kazimieru bei Edvardu, kiti jau mirę“.

Po neilgo pokalbio tuose jaukiuose namuose prasidėjo, galima sakyti, tikras koncertas. Devyniasdešimtmetė Elena, pirmiausia, užtraukė patriotinę dainą apie T. Blindą. Paskui skambėjo dar penkios ar šešios jos atliekamos lietuvių liaudies dainos, balsingos melodijos stebino nuoširdumu, meile žmonėms ir Tėvynei Lietuvai. Netgi, išlydint svečius, Elena nenustojo dainavusi…