Rožinę rusniškių svajonę potvynio vandenys neša vis tolyn
Kiekvienais metais Nemuno vandens pakilimas, užtvindantis dalį Šilutės-Rusnės, kelio vėl ir vėl užduoda klausimą – kada gi pagaliau bus pradėta estakados statyba? Kai dar viena kibirkštėlė buvo sužibusi su A. S. Nausėdos išrinkimu į Seimą, ją užgesino pats seimūnas, atsiėmęs savo prašymą, nors jį buvo įteikęs vienas pirmųjų. Kodėl jis taip pasielgė, „Šilokarčema“ rašė 2016 m. gruodžio 29 d. numeryje. Trumpai tariant, todėl, kad valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime seniūnas Ramūnas Karbauskis taip liepė.
Ar estakada taps amžiaus statyba?
Lėšoms gauti iš Kelių priežiūros ir plėtros programoje numatytų asignavimų buvo pateikti 125 pasiūlymai, tarp jų ir A. S. Nausėdos su prašymu, skirti projektavimo darbams ir statybai 750 tūkst. eurų. Iš visų trys buvo patenkinti. Kodėl estakados tarp jų nebuvo? Ar tie prabėgę pro šalį dešimtmečiai dar nepakankamas įrodymas, kad jau pats laikas suteikti projektui pirmumo teisę?
Vienas iš pirmųjų estakados iniciatorių buvo Virginijus Martišauskas (1946-2015m.), išrinktas į Seimą Šilutėje 1996 m. Jis nuolatos, bent jau pirmosios kadencijos metu, pabrėždavo, kad pagrindinis darbas bus estakados statyba. Projektuotojai dirbo, tik jų sąmatos skyrėsi net keliais milijonais litų. O kai nėra sutarimo, labai lengva viską nustumti į šalį. Nepavyko V. Martišauskui, nepavyko ir vėlesniems seimūnams, kurių priešrinkiminiuose pažaduose kaip masalas buvo naudojama estakados korta. Tačiau visada atsirasdavo svarbesnių darbų, o rusniškiai buvo paliekami „už borto“.
Šlažų tiltas turėtų būti pavyzdžiu minkštaskūriams politikams
2016m. Seimas paskelbė Prezidento Kazio Griniaus metais, minint jo gimimo 150-metį. Ta proga ant Šlažų tilto vyko oficialus paminėjimas, o jį papuošė naujas užrašas, kad tai yra Prezidento Kazio Griniaus vardo tiltas. Tai koks ryšys tarp prezidento ir tilto? Pirmasis tiltas iš plytinių ir medinių konstrukcijų buvo pastatytas dar 1867m., bet jį sugriovė galingas 1924m. pavasario ledonešis. Jau kitų metų gegužės 24d. Susisiekimo ministerija patvirtino Klaipėdos krašto direktorijos sprendimą, pastatyti naują Šlažų tiltą. Lietuvos valdžia suteikė 200 tūkst. litų pašalpą, tiek pat paskolino, o Šilutės apskrities valdyba pridėjo irgi 200 tūkst. litų.
Tuo metu tai buvo labai dideli pinigai, juolab, kad Lietuvos valstybė gyvavo tik šeštus metus, ekonomiškai dar buvo silpna ir jokio papildomo finansavimo iš šalies ( kaip dabar-ES fondai ) nebuvo. Tačiau tilto statyba buvo svarbi ne tik dėl komplikuoto susisiekimo tarp Šilutės ir Rusnės, bet ji turėjo ir politinę svarbą. Tik prieš metus Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, o jos valdžiai reikėjo akivaizdžiai parodyti, kad ji rūpinasi šio krašto žmonėmis. Ir parodė – ne pažadais, o konkrečiu darbu.
Šiandien galim tik stebėtis, kaip sparčiai vyko tiek organizaciniai, tiek statybos darbai. 1925m. rugpjūčio mėn. 27 d. buvo padėtas kertinis akmuo. Ir nors statybos darbams trukdė liūtys, potvynis, žiema, bet jau 1926m. rugsėjo 13 d. įvyko iškilmingas Šlažų tilto atidarymas. Iki jo, likus dviem savaitėms, tiltą apžiūrėjo ir Lietuvos Respublikos prezidentas K. Grinius, kuris viešnagės Klaipėdoje metu aplankė ir Rusnę. O Šlažų tiltui K. Griniaus vardą suteikė Klaipėdos krašto direktorija 1926m. rugsėjo 13 d. Tiltas yra įtrauktas į Lietuvos technikos paminklų sąrašą. Tų pačių metų gruodžio 17d. Lietuva ruošėsi paminėti K. Griniaus 60-metį. Tačiau būtent tą dieną, per jo gimtadienį, įvyko karinis perversmas, o prezidentas buvo nušalintas nuo pareigų. Nuo jo viešnagės Klaipėdos krašte buvo praėję vos trys su puse mėn. Gydytojas pagal profesiją K. Grinius mirė Čikagoje (JAV) 1950 m. birželio 4 d.
Paskutinė viltis – prezidentė?
Turiu konkretų pasiūlymą rajono politikams, kuriems dar ne tas pats – bus estakada ar nebus. Pabandykite, suradę kokią papildomą priežastį ar net dvi, prisivilioti į pamarį LR Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Nuvežkite ją prie apsemto Šilutės-Rusnės kelio ruožo, užvežkite jos limuziną, aišku, su pačia prezidente ant traktoriaus tempiamos pakylos ir pavežiokite per apsemtą ruožą pirmyn atgal bent pora kartų, vis primindami, kaip nelengva rusniškiams kasdien patirti tokias vandens procedūras. O vidury apsemto kelio specialiai sustabdykite traktorių. Pamatę, kad prezidentė šiek tiek išsigando, paprašykite jos tarpininkavimo dėl estakados statybos. Grįždami į Šilutę pro Šlažų tiltą, priminkite kieno vardu jis pavadintas ir prižadėkite, kad estakadą būtinai pavadinsite Prezidentės D. Grybauskaitės vardu. Tai turėtų paglostyti jos savimeilę ir ,grįžusi į Vilnių, imsis atitinkamų veiksmų. Šiaip ar taip – Valstybės galva!