ES pinigų krūva išmaniai sistemai: „Sodra“ nežino, kad ji veikia, o naudotojų – ne per daugiausiai
Daugiau nei 434 tūkst. eurų už sistemą, kuria susidomėjo vos 15 tūkstančių asmenų. 2015 m. rugpjūtį „Sodroje“ paleistai asmens atpažinimo pagal žmogaus balsą sistemai daugiausia buvo panaudoti Europos Sąjungos (ES) pinigai. Tačiau naudodamiesi išmaniąja paslauga lietuviai vis dar negali telefonu susitvarkyti svarbių dokumentų, nes trūksta tiek naujų įstatymų, tiek papildomų lėšų. Be to, panašu, kad pačios „Sodros“ atstovai taip pat ne visada žino – veikia balso atpažinimo sistema ar ne.
Kad dirba – nežinojo
Antradienį 15min susisiekus su „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyriausiuoju specialistu Ryčiu Stalnioniu, pastarasis patikino, jog dėl partnerių, kurie prižiūrėtų ir vystytų balso atpažinimo programą, nebuvimo pastaroji nuo gruodžio vidurio nedirba.
„Gruodžio viduryje ji buvo išjungta, nes buvo nepalaikoma. Šiuo metu realiai yra užšaldyta“, – antradienį kalbėjo R. Stalnionis, pažymėjęs, kad iki gruodžio vidurio sistema veikė sklandžiai, o žmonės jau yra įrašę 15 tūkst. balso žymių.
„Jų galėtų būti daugiau, jeigu būtų ta sistema viešinta, komunikuota ir skatinta naudotis. Kadangi nėra rangovų, tai būtų per daug drąsu turbūt ją pernelyg smarkiai komunikuoti“, – aiškino „Sodros“ atstovas.
Tiesa, trečiadienį per pietus susisiekęs su 15min R. Stalnionis paneigė, kad balso atpažinimo sistema neveikianti. Anot jo, pasirodo, nėra jokių nesklandumų ir sistema esą dirba be perstojo.
Iki elektroninio parašo dar toli
R. Stalnionio teigimu, balso atpažinimo sistema yra projekto ADIS, kuriuo siekiama „Sodroje“ diegti interaktyvias elektronines paslaugas, viena iš funkcijų. Pats ADIS projektas atsiėjo 11 mln. litų (3,188 mln. eurų), o iš jų vien tik balso atpažinimo įdiegimas kainavo pusantro milijono litų (434 tūkst. eurų). Didžioji dalis pinigų – ES paramos lėšos, o viso ADIS projekto vystymu užsiėmė trijų įmonių – „Atea“, „Affecto Lietuva“ bei „Etnomedia“ konsorciumas.
„Atea“ rinkodaros direktorius Simonas Stūrys 15min patikino, jog ši įmonė planuoja dalyvauti ir būsimame „Sodros“ konkurse balso atpažinimo sistemos priežiūrai ir palaikymui teikti.
Anot R. Stalnionio, asmuo, norintis būti atpažintas iš balso, privalo atvykti į bet kurį „Sodros“ skyrių ir ten įrašyti dešimties sekundžių trukmės, savą arba duotą, frazę.
Be balso atpažinimo šiuo metu į „Sodrą“ skambinantis klientas gali savo tapatybę patvirtinti kliento ID kodo arba telefono numerio pagalba.
Sistemoje įrašomas balso pavyzdys susiejamas su konkrečiu žmogumi. Vėliau žmogus gali skambinti į „Sodros“ informacijos centrą ir prašyti būti atpažintas pagal savo balso pavyzdį.
„Jis neprilygsta elektroniniam parašui, o skirtas tik atpažinimui“, – apie balso panaudojimo galimybes kalbėjo „Sodros“ atstovas, patikinęs, jog perspektyvų suteikiamų paslaugų plėtrai yra.
Atpažįsta ne visada
Tiesa, norint, jog ateityje vien tik atpažinus žmogaus balsą, jam, pavyzdžiui, galėtų būti skirta ligos išmoka, reikia papildomų pinigų ir įstatyminės bazės pokyčių.
„Mums patiems reiktų investuoti, kad sukurtume tokią platformą. Reiktų kalbėti apie papildomus 100 tūkst. eurų“, – aiškino R. Stalnionis.
Vis dėlto, nors skelbiama, jog išmaniąja sistema žmonės raginami kuo rečiau lankytis „Sodros“ skyriuose, tačiau kai kada programa balso gali ir neatpažinti. Taip gali atsitikti žmogui peršalus ir dėl užkimimo pakitus balsui.
„Sistema identifikuoja bet kokiu būdu įrašytą balsą. Jeigu pasakau į diktofoną frazę, sistema neklysdama atpažįsta, kad tai įrašas. Saugikliai įdiegti yra“, – patikino R. Stalnionis.