Perspėja užsienyje prasižengusius lietuvius: netrukus bus panaikinta ir paskutinė spraga

Tačiau yra viena spraga. Jei vairuotojas užsienyje nesusimokėjo už automobilio stovėjimą, nors privalėjo tai padaryti, atsakomybės ir baudos jam veikiausiai pavyks išvengti. Šią spragą ketinama panaikinti.

Laukia laiško

Klaipėdietis Marius neseniai viešėjo Rygoje. Savo automobilį jis pastatė tokioje vietoje, kur reikia mokėti už stovėjimą, bet to nepadarė, nes esą sistema pasirodė pernelyg sudėtinga. Po kurio laiko grįžęs prie automobilio jis už valytuvo rado užkištą pranešimą, kad padarė pažeidimą, nes nesusimokėjo už stovėjimą, ir jam gresia bauda iki 55 eurų.

„Buvo savaitgalis, kiek supratau, tokius pažeidimus, kokį padariau, fiksuoja savivaldos institucijos atstovai, o ne kelių policininkai. Savaitgalį juk niekas nedirba, todėl išvažiavau namo į Klaipėdą ir vis svarstau, ar sulauksiu kokio pranešimo, kad reikia susimokėti baudą už Rygoje padarytą pažeidimą. Jei nesulauksiu jokio laiško tai baudos ir nemokėsiu, nes net nežinau, kaip tai padaryti“, – neslėpė vairuotojas.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė teigė, jog minėtas klaipėdietis veikiausiai jokio pranešimo apie skirtą baudą nesulauks ir jam jos susimokėti nereikės.

„Lietuva kol kas neturi pasirašiusi bendradarbiavimo sutarčių su užsienio šalimis dėl bendros duomenų bazės, kad galėtume surasti vairuotojus, kurie nesusimoka už automobilių stovėjimą. Rygos pareigūnai, kurie klaipėdiečiui vairuotojui paliko pranešimą apie baudą, žino tik jo automobilio valstybinius numerius ir viskas. Nėra duomenų bazės, kur jie galėtų pasižiūrėti, kas yra automobilio savininkas, kur jis gyvena ir tuo adresu atsiųsti pranešimą apie skirtą baudą bei raginimą ją susimokėti. Todėl tas vairuotojas, manau, gali būti ramus“, – teigė K. Vintilaitė.

Į savivaldybę ateina su vertėjais

Ji tvirtino, jog su tokia pat problema susiduria ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, kurie baudžia už automobilio stovėjimą uostamiestyje nesusimokėjusius pažeidėjus.

„Kai kurie užsieniečiai pažeidėjai būna labai drausmingi. Radę pranešimą už savo automobilio valytuvų, jie pasisamdo vertėją, ateina į savivaldybę, viską išsiaiškina ir baudą susimoka. Tačiau yra ir tokių, kurie nekreipia dėmesio ir išvažiuoja iš Lietuvos. Tokius vairuotojus galima gaudyti kaip vėją laukuose ir vis tiek nepagausi, todėl dažnai priimame nutarimą neieškoti pažeidėjų.

Problema ta, kad nėra vieningos duomenų bazės. Ši problema egzistuoja ne tik Klaipėdoje, bet visoje Lietuvoje. Kelių policijos tarnyba turi bendrą duomenų bazę su visomis ES šalimis, o mes, savivaldos institucijos, neturime, todėl ir negalime rasti pažeidėjų, jei jie yra ne lietuviai. Lietuvos vairuotojus, jei jie Klaipėdoje nesusimoka už automobilio stovėjimą, galime surasti ir, pavyzdžiui, Žagarėje, ir Zarasuose. Nesvarbu, kur yra jų gyvenamoji vieta, pranešimą apie padarytą pažeidimą ir skirtą baudą, jie gaus“, – aiškino K. Vintilaitė.

Ji tikino, jog veikiausiai netrukus ši problema bus išspręsta ir su daugeliu užsienio šalių bus sukurta bendra duomenų bazė, kurioje bus galima nustatyti automobilio savininką ir jo gyvenamosios vietos adresą, kad jam būtų galima išsiųsti pranešimą apie skirtą baudą.

„Manau, kad tai yra tik laiko klausimas, kad tai įvyks pakankamai greitai“, – svarstė K. Vintilaitė.

Atsakomybė – savininkui

Tačiau jei vairuotojas užsienyje padaro KET pažeidimą, jam lengvai išsisukti nepavyks. Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovės Marijos Kazanovič teigimu, Lietuvoje ir visose ES bei ekonominio bendradarbiavimo šalyse galioja bendra direktyva, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie KET pažeidimus.

„Nesvarbu, ar lietuvis vairuotojas KET pažeidimą padaro Italijoje, Latvijoje, Norvegijoje, jo gyvenamosios vietos adresu atkeliaus laiškas apie padarytą pažeidimą bei skirtą baudą, kurią reikia susimokėti“, – teigė M. Kazanovič.

Minėta direktyva taikoma šiems KET pažeidimams: leidžiamo greičio viršijimas; važiavimas neužsisegus saugos diržo; važiavimas, kai dega raudonas šviesoforo signalas; vairavimas apsvaigus nuo alkoholio; vairavimas apsvaigus nuo narkotikų; važiavimas be apsauginio šalmo; važiavimas draudžiama eismo juosta; neteisėtas naudojimasis mobiliuoju telefonu arba kitokiu ryšių įrenginiu vairuojant.

„Jei ketinate savo automobiliu važiuoti į kurią nors užsienio šalį, pirmiausia rekomenduojame pasidomėti, kokios KET joje galioja. Informaciją apie ES valstybėse narėse galiojančias KET ir kitą su eismo saugumu susijusią informaciją galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje.

Pažymėtina ir tai, jog baudos yra skiriamos pagal būtent toje valstybėje, kur padarytas pažeidimas, galiojančius teisės aktus. Jei įtariate, o gal esate tikras, kad padarėte pažeidimą ES ar ekonominio bendradarbiavimo šalyje, blaškytis ir ieškoti, kaip susimokėti baudą, tikrai nereikia. Automobilio savininkui jo gyvenamosios vietos adresu bus atsiųstas atitinkamo turinio laiškas“, – dėstė M. Kazanovič.

Jei vairuotojas padaro KET pažeidimą ne ES ir ekonominio bendradarbiavimo valstybėje, jis turėtų kreiptis į tos šalies atstovybę Lietuvoje. Joje, anot M. Kazanovič, turėtų būti suteikta informacija, ar vairuotojas pažeidimą tikrai padarė, ar tai buvo užfiksuota, kokios sankcijos gresia, kaip susimokėti paskirtą baudą.