Jau žiedeliai sumainyti...

Aš – tavo, tu – mano

Nors praėjusiais metais „ženijosi“ mažiau porų nei užpernai, bet mes išliekame tarp lyderių pagal santuokų skaičių Europoje. Pernai Lietuvoje sudarytos 22 996 santuokos, Šilutės rajone – 389 ( užpernai – 412). Pastaruoju metu santuokas sudaro vis brandesnio amžiaus žmonės. Pirmą kartą besituokiančių vyrų amžiaus vidurkis – 30 metų, merginų – 27. Anksčiau vyravo jaunesnio amžiaus santuokos. Paprastai žmonės tuokdavosi baigę mokslus (apie 23 m.), o šiais laikais į pirmąją vietą iškeliami kiti tikslai – karjeros siekimas, įsitvirtinimas gyvenime.

„Keičias rūbai margo svieto“

Dabar santuokas galima įregistruoti santuokų rūmuose  ar skyriuose, bažnyčiose ( pernai jose mūsų rajone įžadus davė 174 poros, 21 susituokė užsienyje). Tačiau civilinės metrikacijos skyriai, jaujavedžių pageidavimu, ėmė registruoti santuokas kitose vietose. „Tokią paslaugą mūsų rajone pradėjome teikti nuo 2009-ųjų metu. Pernai tai darėme 24 kartus. Pati populiariausia vieta, kur vyko apie pusę visų ne civilinės metrikacijos skyriuje registruotų santuokų – H. Šojaus dvaro salė. Ten labai graži aplinka: kėdės, žvakidės, užuolaidos, dekoras. Tai labai subtilu, o kartu ir šventiška. Patraukli ji ir dėl to, kad čia jau viskas paruošta ir patiems niekuo nebereikia rūpintis, - sakė Šilutės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Lilija Valaitienė. Ji paminėjo ir kitas vietas, kur kviečiami skyriaus darbuotojai. Tai Ventės ragas, vila Švėkšnoje, Uostadvaris, Šilutės uosto kampas už medžiotojų namelio. „Mes taikomės prie jaunavedžių pageidavimų, todėl tuokiame visomis darbo dienomis, o ne tik savaitgaliais, kaip būdavo anksčiau. Kadangi dalis besituokiančių  - emigrantai, jiems, grįžus į Lietuvą, visos dienos – šeštadieniai. Lankstus mūsų darbo grafikas džiugina ir juos. Galbūt ir todėl, pernai užregistravome šimtu santuokų daugiau nei kaimyniniai Klaipėdos ir Tauragės rajonai,- sakė L.Valaitienė. Jos nuomone, šiuolaikinis jaunimas labai pasikeitęs. Jei prieš kokius 9 metus dar paklausdavo apie muzikantus ar fotografus – tai dabar viską randa kompiuteryje. Net po pareiškimų padavimo neretai praeina metai iki vestuvių, o per tą laiką viską susitvarko. Todėl pasirenka sau tinkamą vestuvių dieną. L.Valaitienė parodė registracijos žurnalą – tai pvz., pernai liepos mėnesį tebuvo  penkios laisvos dienos. Panašūs skaičiai užfiksuoti ir per kitus vasaros mėnesius. Anot vedėjos, iš esmės pasikeitė vestuvių papročiai. Dabar tik viena kita pora pageidauja, kad per jų vestuves būtų laikomasi senųjų tradicijų: piršlio „korimo“,  svočios pyragų, užduočių jaunavedžiams. Dabar viską tvarko vestuvių planuotojai, o liudininkais būna tokio pat amžiaus draugai arba artimieji. Išliko pabrolių ir pamergių palyda, ir, be abejonės, svarbiausias atributas – balta nuotakos suknelė, nors ir čia pasitaiko išimčių.

Ateina Zvonkių, Bunkių era

Toks pavardžių keitimas, kai vietoj tradicinės formos, keičiant mergautinų pavardę į vyro su priesaga –ienė, atsirado tik galūnė –ė, prasidėjo nuo 2003-ųjų metų. Anot L. Valaitienės, vienos tai daro norėdamos išsiskirti iš kitų, kitoms pavardė su galūne –ė gražiau skamba, pvz., Balandė, trečios, dažniausiai, ištekėjusios už kitataučių, nori, kad jų pavardės būtų bent jau panašios į vyrų. Dar vienas modelis, kai ištekanti mergina pasirenka dvi pavardes – savo mergautinę ir vyro. Tokių pavardžių keitimo atvejų yra apie 10-12 proc. Kiekvienai merginai leidžiama iki vestuvių pagalvoti, ar tokia pavardė jai patiks ir ateityje, bet tik ji pasirenka, ar po vestuvių norės turėti Šikšnienės, Šikšniuvienės ar Šikšnės pavardę.

Pasirinkimo galimybės, kaip matot, didelės, bet, svarbiausia, kad ne tik vestuvės, bet ir visas tolimesnis jaunavedžių gyvenimas būtų kaip šventė. Deja, statistika rodo ką kita – pernai mūsų rajone išsituokė 130 porų.