Siūlo pailginti ankstesnės valdžios nurėžtas atostogas
Iš vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovų sudaryta Trišalė taryba antradienį derėjosi dėl diskutuotinų su darbo ir poilsio laiku susijusių sustabdytojo naujojo Darbo kodekso nuostatų.
Vyriausybė prieš posėdį buvo parengusi siūlomų apsvarstyti nuostatų sąrašą. Profsąjungos nutarė į jį įtraukti papildomų klausimų ir pateikė savo pozicijas kiekvienu iš jų. Tuo metu darbdaviai savo pozicijų iki posėdžio neatskleidė.
Vienas įdomesnių posėdyje aptartų klausimų – minimali kasmetinių atostogų trukmė. Sustabdytame kodekse buvo numatyta 20 darbo dienų, tačiau dabar siūloma ją padidinti iki 22.
Tokį pasiūlymą pateikė Vyriausybė, jai pritarė ir profsąjungos, tačiau darbdaviai nori likti prie dabartinio varianto, todėl dėl papildomų 2 dienų greičiausiai teks spręsti Seimui.
DELFI primena, kad dėl atostogų trukmės perskaičiavimo 2016 metų vasarą buvo kilęs ažiotažas, nes skirtingos pusės nesutarė, ar jų mažėja. Šiuo metu galiojančiame kodekse atostogos skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis ir jų yra 28.
Taip pat galioja taisyklė, kad 14 jų reikia išnaudoti nepertraukiamai. Galima paskaičiuoti, kad po to lieka dar 14, kurias galima panaudoti savo nuožiūra.
Atostogų perskaičiavimas
Vyriausybė siūlė apsvarstyti nuostatą, kad „Nuo Darbo kodekso įsigaliojimo kasmetinės atostogos, į kurias teisė įgyta iki Darbo kodekso įsigaliojimo, suteikiamos darbo dienomis, už kiekvienas 7 kalendorines dienas atostogų suteikiant 5 darbo dienas kasmetinių atostogų (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 6 darbo dienas už kiekvienas 7 dienas (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę).
Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2019 metų liepos 1 dienos“.
Bendru sutarimu nutarta dėl šio klausimo apsispręsti šiek tiek vėliau.
Suminė apskaita
Profsąjungos pasiūlė aptarti nuostatą, kad: „Darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių“.
Jos siūlė, kad apskaitos laikotarpis negalėtų viršyto 1 mėnesio, o suminei darbo laiko apskaitai negalėtų viršyti 3 paeiliui einančių mėnesių.
Kaip posėdyje informavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, antradienį vykusių konsultacijų su darbdaviais metu buvo susitarta, kad jų pasiūlymui pritariama.
Laiko režimas
Dar viena diskutuotina nuostata: „Jei šio Kodekso normos nenustato kitaip, darbo laiko režimas negali pažeisti šių maksimaliojo darbo laiko reikalavimų: maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, vidutiniškai per 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį“.
Profsąjungos siūlė, kad nuostata kalbėtų ne apie maksimalų, bet apie vidutinį darbo laiką. Be to, papildyti ją šalutiniu sakiniu: „o maksimali savaitės trukmė ne ilgesnė kaip 60 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį“.
A. Černiauskas ir vėl informavo, kad dėl šio punkto su darbdaviais yra sutarta.
„Suminė darbo apskaita reikalinga tais atvejais, kai dirba tam tikrose srityse, kai dirbama ne 8, o 12 ar 24 valandas. Jeigu nebūtų suminės apskaitos, vieną savaitę būtų neišdirbta, o kitą savaitę perdirbta“, – paaiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius.
Profsąjungas konsultuojantis advokatas Nerijus Kasiliauskas paaiškino, kad pakeitimu siekiama, kad nebūtų tokių atvejų, kai žmogus du mėnesius iš eilės dirba labai daug viršvalandžių, o trečią išvis nedirba, nes nėra užsakymų, tačiau sumoje jam atlyginimas už viršvalandžius nepriklauso.
A. Černiauskas dar informavo, kad su darbdaviais sutarė į kodeksą įtraukti šią nuostatą: „Esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą“.
Darbo grafikai
Dar viena nuostata, dėl kurios sutarta – kad darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki jų įsigaliojimo. Anksčiau buvo siūlomi 5 ir 10 dienų variantai.
Taip pat profsąjungos su darbdaviais sutarė, kad iš įstatymo būtų išbraukta nuostata, kad: „Jie (grafikai) gali būti keičiami tik išimtiniais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas“.
Tačiau posėdyje nuspręstą šį punktą nukelti kitam kartui. Taip nutiko po socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės pastabų, jog gyvenime gali pasitaikyti realių priežasčių darbdaviui pakeisti grafiką.
Darbas naktį
Trišalė taryba taip pat svarstė klausimus: „Dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti 8 valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį 1 mėnesio laikotarpį“ ir „Dirbančių naktį darbuotojų, išskyrus darbuotojus, kurių darbas susijęs su ypatingais pavojais arba kurio fizinis ar protinis darbo krūvis yra didelis, bet kuriuo 24 valandų trukmės laikotarpiu, kai jis dirba naktį, darbo laikas per dieną (pamainą) negali viršyti 8 darbo valandų“.
A. Černiauskas sakė, kad laukia vyriausybės pasiūlymų dėl šio klausimo. Tuo metu darbdaviai žadėjo pasiūlymą, kaip galima būtų šią nuostatą padaryti lankstesne, pateikti vėliau.
Viršvalandžių skaičius
Posėdyje aptarta ir tokia nuostata: „Per 7 paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės“.
Profsąjungos pasiūlė, kad vidutinė 48 valandų taisyklė būtų taikoma 1 mėnesio apskaitiniam laikotarpiui.
Kaip paaiškėjo diskusijos posėdyje metu, ši formuluotė kartoja jau kitur kodekse aptartą taisyklę, todėl pasiūlyta išvis išbraukti sakinį: „Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį“.
A. Černiauskas taip pat siūlė nustatyti, kad: „Darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą“. Jo teigimu, taip būtų išspręsti neaiškumai dėl to, kas ir kam turi fiksuoti darbe praleistą laiką.
Tuo metu E. Radiškauskienė siūlė, kad dėl nekintančiu 8 valandų darbo režimu, pavyzdžiui, nuo 8 iki 17 val. dirbančių žmonių galima būtų padaryti išimtį ir leisti jiems darbo apskaitos nevykdyti.
Atostogų trukmė
Dar viena nuostata: „Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos“.
E. Radišauskienė pasiūlė, kad būtų suteikiama ne 20, o 22 darbo dienų atostogos, dirbantiems 5 dienas per savaitę. Profsąjungos tam pritarė, tačiau darbdaviai skatino likti prie 20 dienų.
„22 dienų pasiūlymas yra kompromisinis, jei liktų 20, tada būtų darbuotojų pralaimėjimas“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Darbdavių atstovams vis tiek nepritarus šiam pasiūlymui, klausimas buvo atidėtas.
Teisė į atostogas
Trišalėje taryboje aptartos ir šios naujojo Darbo kodekso nuostatos: „Teisė į visos trukmės kasmetines atostogas atsiranda išdirbus visų darbo metams tenkančių darbo dienų skaičių, atėmus tiems metams tenkančių kasmetinių atostogų darbo dienų skaičių. Į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių įskaitoma:
1) faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas;
2) darbo dienos komandiruotėje;
3) darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų;
4) iki 10 darbo dienų trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu;
5) kūrybinės atostogos, jeigu dėl to susitariama šalių susitarimu ar tai numatyta darbo teisės normose;
6) teisėto streiko laikas;
7) priverstinės pravaikštos laikas;
8) laikas visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti;
9) papildomas poilsio laikas tėvams, auginantiems vaikus;
10) darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pareigų vykdymo laikas ir laikas jų mokymui ir švietimui;
11) kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai“.
Posėdyje pasiūlyta išbraukti „Teisė į visos trukmės kasmetines atostogas atsiranda išdirbus visų darbo metams tenkančių darbo dienų skaičių, atėmus tiems metams tenkančių kasmetinių atostogų darbo dienų skaičių“ ir tam pritarė visos pusės.
Prezidentės pasiūlymai
Jau po naujojo kodekso sustabdymo Prezidentūra pateikė kelias naujas pataisas. Jos taip pat buvo aptartos posėdyje.
Prezidentūra siūlo, kad „Per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per 3 mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos darbuotojams suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Įvaikinus 2 ir daugiau vaikų – šios atostogos suteikiamos per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per 6 mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos. Šioje dalyje nurodytos atostogos nesuteikiamos tuo atveju, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įtėviui tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos“.
„Per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per 1 mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos, suteikiamos 24 mėnesių trukmės atostogos vaikui prižiūrėti. Jeigu darbuotojas tuo pačiu metu tam pačiam vaikui prižiūrėti turi teisę tiek į atostogas, darbuotojui suteikiamos atitinkamos atostogos jo pasirinkimu. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis“, – rašoma dar viename Prezidentūros pasiūlyme.
Šiems pasiūlymams posėdyje niekas pastabų neturėjo.
Papildomos atostogos
Trišalė taryboje taip pat aptarta nuostata: „Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos atostogos. Papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė“.
Tačiau dėl jos jokių sutarimų nerasta.
Bus „visiškai kitoks
DELFI primena, kad sausio pradžioje po susitikimo su Trišalės tarybos atstovais premjeras Saulius Skvernelis teigė tikintis, jog diskusijos dėl ginčytinų Darbo kodekso straipsnių bus baigtos iki Seimo pavasario sesijos pradžios kovo 10-ąją, kad joje kodeksas būtų priimtas ir liepos 1 dieną įsigaliotų.
Praėjusių metų pabaigoje Seimas pusmečiui atidėjo socialinio modelio, kurio viena pagrindinių dalių yra naujas Darbo kodeksas, įsigaliojimą. S. Skvernelis anksčiau žadėjo, kad šie įstatymai bus pataisyti iki 2017-ųjų liepos, kad per pusmetį verslas ir gyventojai galėtų pasirengti būsimoms naujovėms. Jis yra teigęs, kad po pusmečio socialinis modelis bus „visiškai kitoks“.