Dabartinio ir buvusių merų „pasimatymų“ vieta – teismai
Rinkimuose meru netapęs A. Jakas teismuose pralaimi bylas vieną po kitos...
Negana to, kad Šilutės rajono savivaldybė visoje šalyje išgarsėjo tuo, jog per praėjusią Tarybos kadenciją buvo pakeisti net keturi merai, šio laikmečio pamario krašto politikai vėl stebina visuomenę. Buvęs meras, dabar Tarybos narys Arvydas Jakas dabartiniam merui Vytautui Laurinaičiui ir buvusiam Virgilijui Pozingiui skiria „pasimatymus“ teismų salėse. Deja, rūstūs teisėsaugos sargai neturi jokių galių padaryti juos gerais draugais...
Politinis verslas: rizikavo „uždirbti“ 10 tūkst., pralaimėjo 1 tūkst. eurų
Sausio 19-ąją šilutiškiui politikui A. Jakui teismas kirto dar vienu vėzdu. „Šilokarčemoje“ jau rašėme, kaip buvęs meras A. Jakas padavė į teismą buvusį merą V. Pozingį už tai, kad šis ir televizijos „Šilutės TV“ laidų prodiuseris bei vedėjas Marijus Budraitis 2015 m. kovo pabaigoje paskleidė tikrovės neatitinkančią, jo garbę bei orumą žeminančią informaciją.
Šioje laidoje politikas V. Pozingis, duodamas interviu, kalbėjo, kad A. Jakas neva pirko savo rinkėjų balsus. V. Pozingio manymu, A. Jako rinkėjų ratą sudaro alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys. Konstatuota, jog šita informacija pateikta išgalvotai ir be jokio pagrindo.
A. Jakas piktinosi, kad V. Pozingis laidoje sakė: „Na, nieko nepadarysi, jeigu žmonės pas mus į savivaldos rinkimus žiūri taip, kad gautų pinigų, ir paskui sako - mane išrinko žmonės. Na, tokie mūsų politikai ir yra, tokia pas mus ir politika. Tokie mūsų politikai: neturi kultūros, neturi politinio padorumo ir neturi atsakomybės”.
Todėl A. Jakas prašė teismo nustatyti atsakovams V. Pozingiui ir M. Budraičui kuo trumpesnį terminą paneigimo paskelbimui. Taip pat - priteisti jo naudai solidariai iš V. Pozingio bei M. Budraičio 10 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat nepamiršo ir „apsidrausti“ - kad pinigai kuo greičiau atsirastų jo piniginėje, paprašė 5 proc. dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašė priteisti solidariai iš abiejų atsakovų savo naudai 341 euro žyminį mokestį, taip pat kitas bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas nusprendė A. Jako ieškinį tenkinti tik iš dalies. Tai yra įpareigoti V. Pozingį ir M. Budraitį paneigti tikrovės neatitinkančią bei A. Jaką ir jo rinkėjus žeminančią informaciją. Atsakovai įpareigoti paneigimą paskelbti per vieną savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš atsakovų priteista tik po 500 eurų (iš viso 1 000 eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir po 503,65 eurų bylinėjimosi išlaidų (iš viso 1 007,30 eurų).
V. Pozingiui tai labai nepatiko – tikriausiai jam pasirodė, kad iš A. Jako nusipelnė gauti daugiau, o ne tik trupinius – vos dešimtadalį pageidaujamos sumos. Apskundė tokį teismo sprendimą aukštesnei instancijai – Klaipėdos apygardos teismui. Deja, sausio 19-ąją pastarasis, išnagrinėjęs V. Pozingio apeliacinį skundą, panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą.
Apygardos teismas, įvertinęs ginčijamų frazių visumą, jų pareiškimo kontekstą ir formuluotes, pripažino, jog V. Pozingis nesiekė pažeminti dabartinio Tarybos nario A. Jako garbę ir orumą. Teismas konstatavo, kad V. Pozingio pasisakymai atitinka nuomonės išdėstymo, o ne žinios skleidimo kriterijus.
Teismo nuomone, 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų Šilutės rajono savivaldybėje pripažinimo negaliojančiais kontekste V. Pozingis turėjo pakankamą pagrindą susidaryti nuomonę apie rinkėjų papirkimą. Teisėjų kolegija nenustatė, kad V. Pozingis paskleidė žinią, jog būtent A. Jakas pirko rinkėjų balsus, o jo rinkėjai yra alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys. Pastarojo subjektyvūs svarstymai, jog buvo siekiama sąmoningai pakenkti jo, kaip politiko ir tiesioginio oponento, reputacijai, sumažino galimybę tapti Savivaldybės meru pakartotiniuose rinkimuose, yra nepagrįsti.
Apygardos teismas pažymėjo, kad tiek A. Jakas, tiek V.Pozingis yra politikai, aktyviai dalyvaujantys politinėje veikloje bei kandidatavę rinkimuose į merus. Todėl jie laikytini viešaisiais asmenimis, kurie tarpusavio santykiuose turėtų vadovautis didesnės pagarbos etiketo standartu, jiems keliami aukštesni moraliniai elgesio reikalavimai. Teismas atkreipė dėmesį, kad A. Jako, kaip viešojo asmens, kritikos ribos yra platesnės nei privačių asmenų. Viešasis asmuo turi toleruoti apie jį skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią informaciją, kuri privataus asmens atveju galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi žinios ir nuomonės atskyrimo kriterijais, numatytais Visuomenės informavimo įstatyme bei teismų praktikoje. Todėl buvo padaryta netinkama išvada.
Apygardos teismas panaikino įpareigojimą V. Pozingiui ir minėtos televizijos atstovui paneigti paskleistą žinią bei atlyginti neturtinę žalą. Už bylinėjimąsi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose A. Jakas V. Pozingiui turės atlyginti daugiau kaip 1 tūkst. eurų advokato pagalbos išlaidų.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
V. Pozingis dar nesidžiaugia pergale
Šiuo metu Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas užimantis V. Pozingis, „Šilokarčemai“ pasidomėjus apie jam palankų apygardos teismo sprendimą, juo, atrodo, dar nesidžiaugė ir į ilgesnes kalbas nesileido.
„Kada viskas baigsis, galėsime kalbėti. Palaukime galutinio rezultato, tada matysime“, - teigė V. Pozingis.
A. Jakas: „Didžiausia klaida, kad susidėjau su Lietuvos teismais“
Jau antrą pralaimėjimą dėl jam nepasisekusių rinkimų teismuose patyręs A. Jakas praėjusį penktadienį „Šilokarčemai“ apgailestavo: „Apie Lietuvos teismus nebenoriu turėti net jokių minčių. Didžiausią klaidą padariau, kodėl išvis susidėjau su Lietuvos teismais. Tai yra absurdas – taip ir parašykite. Jeigu teisėjams tai yra gerai, kas vyksta Lietuvoje, tai tegul jie čia ir gyvena.
Lietuvoje nėra valstybinės teisės, yra teisėjų teisė, jeigu tokį priėmė tokį sprendimą. O aš paskui spręsiu, ką daryti, nes dar turiu tris mėnesius laiko. Mes matome, kas vyksta, aš nenoriu šita tema kalbėti. Gyvenime daugiau nebedarysiu tokios klaidos. Yra savas teismas, o ne šitie mūsų teismai“.
Po kelių minučių „Šilokarčemos“ žurnalistui paskambinęs A. Jakas pateikė tokią savo išvadą: „Jeigu toks sprendimas yra priimtas, man reikės dabar kreiptis į policijos komisariatą, kad mane surakintų ir uždarytų už balsų pirkimą. Aš kitaip nematau savęs, nes jis apkaltino mane viešai, kad aš pirkau balsus. Eisiu tiesiai į policiją… Čia Lietuva, čia lietūs lyja“.
Šeši politikai neįveikė vieno mero
Pastaroji bylinėjimosi istorija - ne vienintelis A. Jako bandymas rasti teisybę teismuose dėl jam neva nepasisekusių rinkimų. Neseniai „Šilokarčemoje“ rašėme, kaip A. Jakas pralaimėjo bylą merui V. Laurinaičiui dėl tariamo šmeižto.
2015-aisiais, per patį savivaldybių tarybų rinkimų įkarštį, šilutiškis politikas A. Jakas bei dar penki asmenys pasijuto ne tik V. Pozingio, bet ir mero V. Laurinaičio viešai per televiziją įžeisti, dėl to kreipėsi į teismą. O šis paskelbė sprendimą, visiškai nepalankų A. Jakui ir jo bendrapartiečiams. Iš besiskundusiųjų net teismo išlaidos atsakovui V. Laurinaičiui priteistos - už advokato teisinę pagalbą atsakovui.
Ieškovai – A. Jakas ir dar tie penki asmenys - pareiškė reikalavimą įpareigoti V. Laurinaitį bei „Šilutės TV“ laidų prodiuserį ir vedėją M. Budraitį paneigti Šilutės miesto televizijos 2015 m. balandžio 18 d., laidoje „Šilutė per savaitę“ žodžiu paskleistą, jų manymu, tikrovės neatitinkančią ir jų garbę bei orumą žeminančią informaciją.
Be to, buvo prašoma priteisti visų ieškovų naudai solidariai iš atsakovų V. Laurinaičio bei M. Budraičio po 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovai norėjo prisiteisti iš atsakovų ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas, analizuodamas spaudos konferencijoje V. Laurinaičio pasakytus žodžius, nustatė, kad net du kartus vienoje frazėje buvo pavartotas žodis „sakykim“, taip pat pavartotas žodžių junginys „peršasi mintis“. Teismas konstatavo, jog V. Laurinaičio išsakyta frazė buvo ne teigiamojo, bet svarstomojo pobūdžio, nurodanti ne faktą, bet prielaidą. Cituotoje frazėje informacija pateikta ne kaip neginčytinas faktas. Taigi, vertinant nurodytą frazę lingvistiniu tyrimo metodu, padaryta išvada, kad frazė buvo ne kas kita, kaip tik V. Laurinaičio nuomonė.
Be to, atsakovai V. Laurinaitis ir M. Budraitis savo nuomonės formavimą grindė tuo metu turėta informacija iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo.
Atsakovai rėmėsi ir kitais dokumentais. Jie pateikė Tauragės apylinkės prokuratūros raštą „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodyta, jog ,,Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise pagal BK 172 straipsnio 1 dalį dėl įvykio, buvusio 2015 m. vasario 25 d., kai A. Paliulio įmonės autobusu buvo vežami balsuoti žmonės už kandidatą į merus A. Jaką“. Taip pat pateikė Tauragės apylinkės prokuratūros raštą, kuriame teigiama, jog ,,dėl 2015 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų Šilutės rajone pirmojo etapo metu padarytų galimai neteisėtų veiksmų, pradėti penki ikiteisminiai tyrimai. Dviejuose tyrimuose minimas A. Jako kaip kandidato į merus vardas, už kurį buvo prašoma balsuoti“.
Todėl teismas nusprendė A. Jako ir dar penkių jo bendrapartiečių ieškinį atmesti. Be to, priteista iš visų šešių ieškovų po 141,16 eurų išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovui V. Laurinaičiui.
V. Laurinaitis: „Teismai negali būti užversti vien politikų bylomis“
„Toks ir turėjo būti teismo sprendimas, nes nebuvo jokio šmeižto, - vakar situaciją „Šilokarčemai“ pakomentavo V. Laurinaitis. - Kadangi A. Jakas pralaimėjo mero rinkimus, matyt, tai buvo savotiška reabilitacija – apskųsti ir merą, ir kitus mūsų koalicijos partnerius. Toks buvo jo impulsyvus sprendimas kreiptis į teismą. Jeigu dėl kiekvieno pasisakymo ar vertinimo kiekvienas politikas skųstųsi, teismai būtų užversti vien jų bylomis“.
Straipsnio komentarai
O musu liudnai pagarsejusiai Silutei senai reikejo tiesioginio valdymo, su atskiru veikeju " deportavimu" i valdiskus namus. Butu sventa ramybe, tvarka ir teisingumas !
