Padegėliams skiriama pašalpa - juokinga
Socialinės paramos skyriaus vedėjas A.Šimelionis sako, kad bendruomenė, visa visuomenė stengiasi padėti nuo gaisro nukentėjusiems žmonėms.
Gaisras – nelaimė, kuri žmogui atneša daug nuostolių. Kartais po jo atsistoti ant kojų būna sunku. Iki šiol Šilutės rajono žmonėms iš rajono savivaldybės biudžeto buvo skiriama vos keli eurai. Dabar siekiama, kad vienkartinės pašalpos suma būtų padidinta. Tačiau ne visiems rajono politikams atrodo, kad to reikia.
Praėjusią savaitę Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius pateikė projektą svarstyti dvejose komitetuose. Šilutės rajono savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komiteto posėdyje netrūko diskusijų, pasigirdo klausimų ar ne per daug lėšų skiriama socialiniams reikalams, gal daugiau reikėtų švietimui?
Ekonomikos komiteto nariams net nekilo klausimų, ar reikalinga žmonėms pagalba – jie priėmė sprendimą, kad to reikia labai greitai.
Teigiamas ir Ekonomikos komiteto sprendimas. Todėl projektas bus teikiamas svarstyti Šilutės rajono tarybai.
Iki šiol nukentėjusiems nuo gaisro buvo skiriama vienkartinė pašalpa. Jei liepsnoja ūkiniai pastatai buvo mokama102 eurų dydžio pašalpa, jei gyvenamos patalpos – 204 eurų.
Dabar siūloma mokėti 204 eurų vienkartinę pašalpą, jei dega ūkinis pastatas ir 510 eurų – jei ugnis nusiaubia gyvenamą plotą. Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjo Alvido Šimelionio, sunku prognozuoti, kiek gali tekti lėšų sumokėti iš savivaldybės biudžeto. Pernai minėtos vienkartinės pašalpos sumokėtos septyniems asmenims. Savivaldybei tai atsiėjo šiek tiek virš tūkstančio eurų. „Kai sakė, kad gal reikėtų daugiau lėšų švietimui, atsakiau, kad jiems galime ir dar daugiau skirti, mat pernai sutaupėme ir nepanaudojome 460 tūkstančių eurų. Iš jų galima padėti, ką ir daro kitos savivaldybės. Padegėliai – sena tema. Gal prieš penkiolika metų kilo klausimų ar reikia juos remti. Buvo sakoma, kad visi turėtų apsidrausti savo nuosavybę ir tuomet po gaisro gautų normalias išmokas. Bet argumentuojame tuo, kad žmogui reikia skubiai padėti ir draudimas negali visko staigiai kompensuoti. Yra ir kitas niuansas. Dalis žmonių nėra apsidraudę, nes tam neturi lėšų. Dar viena didelė problema – žmonės neturi susitvarkę nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų Registrų centre. Tuomet jie taip pat negali drausti, gauti išmokas. Žmonės gyvena tėvų namuose iš kartos į kartą. Kaip tokiam žmogui galima ne padėti? Turime sudarę ir komisiją. Tarpininkaujame, kad nukentėję gautų iš miškų urėdijos miško pastato atstatymo darbams lengvatinėmis sąlygomis – 40 procentų pigiau. Tai didelė pagalba. Mes matome tą kaimišką buitį. Iš ubago atimk lazdą, tai kas jam belieka? Daug diskutavome. Kalba buvo, kad gali padėt ir bendruomenės, visuomenė. Jos ir padeda, kiek gali, aukoja. Padeda ir spauda. “, - kalbėjo A.Šimelionis.
Vedėjas sako, jog jau prieš keletą metų buvo kalba, jog savivaldybė galėtų būti nupirkusi modernų gyvenamąjį vagonėlį. Po gaisro šeima galėtų jame apsigyventi. Būna, kad sudega namas kažkokioje rajono vietoje, o ūkis lieka. Tokiu atveju siūloma apsigyventi Šilutės socialinių paslaugų centre. Tačiau to nukentėjusieji nenori, mat reikia šerti gyvulius, atlikti kitus ūkio darbus. O ir vaikai turi eiti į mokyklą. Gyvenamasis vagonėlis praverstų, kol atstatytų liepsnų nuniokotą būstą.
Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurnaitis pritaria, jog reikia padėti nuo gaisro nukentėjusiems asmenims ir pritaria, kad vienkartinė pašalpa turi būti didesnės.