Policijos reformos spragos: nepatyrusių pareigūnų atlyginimai augo, o patyrusių – ne

„Kai buvau paskirtas ministru priėmiau sprendimą sustabdyti policijos reformą ir įvertinti jos tikslingumą ir naudingumą. Informacijos turėjome tikrai labai daug“, – sakė E. Misiūnas.

VRM įvertino ne tik surinktus statistinius duomenis ir atliktas sociologines apklausas, tačiau ir klausėsi pareigūnų bėdų bendraujant su jais tiesiogiai.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad be akivaizdžių naudingų pokyčių, taip pat egzistuoja ir tam tikros spragos. Viena iš jų – pareigūnų skaičiaus mažėjimas.

2016-ųjų sausio 1 d. policijos sistemoje dirbo 8916 pareigūnų, o šių metų pradžioje – 8280. Kitaip tariant, pareigūnų sumažėjo net 7,1 proc., nors reaguojančių į įvykių pajėgų skaičius padidėjo nuo 200 iki 300 ekipažų.

Išeinant daliai patyrusių pareigūnų didėja krūvis likusiesiems, todėl kyla rizika, kad per tam tikrą laikotarpį pareigūnų gali pradėti trūkti.

Policijos generalinis komisaras mažėjantį pareigūnų skaičių aiškino bendru gyventojų mažėjimu, tačiau, jo manymu, svarbiau geriau aprūpinti pareigūnai nei didelis jų skaičius.

„Jeigu mes turime policijos pareigūną, tai jis turi turėti automobilį, organizacinę techniką, gerą komfortabilią uniformą, alkotesterį, ginklą, tazerį ir visus kitus dalykus“ , – sakė L. Pernavas.

Kenčia ikiteisminis tyrimas

Taip pat atkreipiamas dėmesys į atsirandančią kompetencijos spragą, kai tarnybą palieka patyrę vidurinės grandies pareigūnai, o tai gali lemti ikiteisminio tyrimo kokybę.

„Didžiuosiuose miestuose reikalinga specializacija. Jeigu tu esi kriminalinės policijos tyrėjas, tu esi atsakingas už ikiteisminio tyrimo kokybę. Siekiant universalumo pareigūnas neatsako už nieką“ – sakė policijos profesinės sąjungos pirmininkė R. Katinienė.

Dėl to didėja rizika, kad nusikaltimai bus klaidingai kvalifikuojami ir registruojami, o ilgainiui gali mažėti išaiškinamų nusikaltimų skaičius.

Patyrusių pareigūnų atlygis – nedidėjo

Pagaliau pripažinta, kad atlygis didėjo žemiausios grandies pareigūnams, o patyrusių pareigūnų – neaugo. Išvadose pabrėžiama, kad tai nebuvo numatyta reformos tiksluose.

„Apčiuopiamai padidėjus nepatyrusių pareigūnų atlygiui, nepadidėjo patyrusių pareigūnų atlygis. Dėl to atsirado priešprieša tarp pareigūnų“, – sakė E. Misiūnas.

Generalinis komisaras aiškino, kad atlyginimai kilo visiems. Policijos duomenimis, pareigūnas pradėjęs dirbti iki 2015 m. liepos 1 d. gaudavo 370 eurų, o nuo 2016 m. liepos 1 d. – 600 eurų. Žadama šiais metais jį kelti ir toliau – iki 700 eurų.

Tuo tarpu patyrusio pareigūno vidurinės grandies – 400 eurų, pernai metais pakilo iki 700 eurų, o šiais metais nuo liepos 1 d. sieks 850 eurų, tačiau pareigūnai skundžiasi, kad tokį atlyginimą jiems įmanoma gauti tik dirbant ilgus viršvalandžius.

„Šiais metais darbo užmokesčio didinimas palies ir tam tikrą vadovų dalį, tai yra mažiausias darbo užmokestis bus 1000 eurų į rankas. Esu įsitikinęs, kad bendru darbu mes pasieksime, kad 2020 m. mažiausias policijos pareigūnų atlyginimas būtų 1000 eurų į rankas“, – sakė L. Pernavas.

Policijos profesinės sąjungos tarybos pirmininkė Roma Katinienė tokį atlyginimų kėlimą vadina populizmu.

Reforma tęsis

Ministras paskelbė, kad reforma turėtų vykti ir toliau, tačiau su tam tikrais pataisymais. „Kas ketvirtį ministerijai bus pristatyti pokyčių rezultatai, kuriuos vertins pokyčių grupė“, – sakė E. Misiūnas.

Ministras pranešė apie vyksiančius mokymus pareigūnams, kurie turėtų kompensuoti trūkstamą kompetenciją. Pabrėžiama, kad tokio pokyčio reformos bus vykdomos ir kitose statutinėse įstaigose pavaldžiose VRM.

R. Katinienė teigė, kad tai reiškia, jog už tolesnį reformos vykdymą bus atsakingas ir ministras, ne tik policijos generalinis komisaras. Profsąjungos atstovė įsitikinus, kad mokymus policijos pareigūnams reikėjo atlikti prieš pradedant policijos reformą, o ne įvertinus klaidas.

Ji atkreipė dėmesį, kad per L. Pernavo vadovavimą žuvo ne vienas pareigūnas.

Tuo tarpu pats L. Pernavas džiaugėsi, kad policijos reforma bus tęsiama ir pabaigta. „Asmeniškai domiuosi policijos reforma, patruliuoju su policijos pareigūnais ir girdžiu, ką reikia keisti. Būti pionieriais yra sunku, kai kada užlipame ant grėblio, tačiau tai atsitinka visiems, kurie yra pirmi“, – sakė L. Pernavas.

Pokyčiai policijoje

Metų pabaigoje ministras E. Misiūnas sulėtino vadinamosios policijos reformos tempą iki 2017 metų vidurio, kol nebus įvertintas užregistruotų ir ištirtų nusikaltimų santykis bei kiti reformos rezultatai.

Pokyčiai policijoje pradėti vardan geresnių pareigūnų darbo sąlygų ir visuomenės saugumo, kurį turėti užtikrinti didesnis skaičius gatvėje patruliuojančių pareigūnų, sumažinus „kabinetinių pareigūnų“ skaičių.

Dėl to kai kuriuose komisariatuose sujungti viešosios ir kriminalinės policijos padaliniai, o tai padėjo ženkliai sumažinti išlaidas pastatų išlaikymui. Taip pat atsisakyta budinčių dalių, o visą naktį dirba tik apskričių komisariatai.

53 policijos komisariatai jau dirba pagal naują veiklos modelį, dar 10 – daugiausiai miesto – liko nereformuoti.

Trūksta kompetencijos

Po tragiško įvykio Kėdainiuose prabilta apie kai kuriems pareigūnams trūkstamą kompetenciją, ypač – vėl pradėjusiems vykti į avarijų, vagysčių ir kitų nusikaltimų vietas.

Tai patvirtina ir minėtos VRM išvados.

15min primena, kad tyrimas dėl smurto prieš keturmetį pradėtas pernai metais, tačiau jis buvo nutrauktas vos apklausus patėvį, nors pakankamai objektyvių duomenų surinkta nebuvo.

Kauno apygardos prokuratūroje vyksta ikiteisminis tyrimas, kuriuo oficialiai siekiama išsiaiškinti, kaip buvo reaguota į pirmąjį pranešimą, tačiau iš tiesų sprendžiamas tarnybos pareigų neatlikimo klausimas.