ES minimalūs atlyginimai siekia nuo žemiau nei 500 Rytuose iki per 1000 eurų Vakaruose
Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ pateiktais duomenimis, 22-ose iš 28 regiono šalių narių nustatyti nacionaliniai minimalūs atlyginimai, tik Danijoje, Italijoje, Kipre, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje nacionalinis mėnesinis minimalus atlyginimas nėra nustatytas.
2017 metų sausį pirmajai grupei priklausė dešimt šalių, esančių rytinėje ES dalyje: tai tokios šalys kaip Bulgarija (235 eurai), Rumunija (275 eurai), Latvija ir Lietuva (380 eurų), Čekija (407 eurai), Vengrija (412 eurų), Kroatija (433 eurai), Slovakija (435 eurai), Lenkija (453 eurai) ir Estija (470 eurų).
Dar penkiose ES valstybėse, esančiose pietinėje ES dalyje, atlyginimas viršijo 500 eurų ribą, tačiau 1 tūkst. eurų nesiekė: Portugalija (650 eurų), Graikija (684 eurai), Malta (736 eurai), Slovėnija (805 eurai) ir Ispanija (826 eurai).
Likusiose regiono valstybėse, esančiose vakarinėje ir šiaurinėje ES dalyje, minimalus mėnesinis atlyginimas siekė gerokai daugiau nei 1 tūkst. eurų: Didžiojoje Britanijoje (1,397 tūkst. eurų), Prancūzijoje (1,480 tūkst. eurų), Vokietijoje (1,498 tūkst. eurų), Belgijoje (1,532 tūkst. eurų), Nyderlanduose (1,552 tūkst. eurų), Airijoje (1,563 tūkst. eurų) ir Liuksemburge (1,999 tūkst. eurų).
Palyginimui, federalinis minimalus atlyginimas sausį Jungtinėse Valstijose per mėnesį siekė 1,192 tūkst. eurų.
22-ose ES narėse minimalaus atlyginimo dydis svyravo nuo mažiau nei 300 eurų per mėnesį Bulgarijoje ir Rumunijoje (atitinkamai 235 ir 275 eurai) iki kiek žemiau nei 2000 eurų per mėnesį – 1,999 tūkst. eurų Liuksemburge.
Minimalūs atlyginimai, palyginti su 2008 metais, sumažėjo tik Graikijoje. Palyginti su 2008-aisiais, minimalūs atlyginimai, išreikšti eurais, padidėjo visose ES narėse, kuriose nustatytas nacionalinis minimalus atlyginimas, išskyrus Graikiją, kur šis rodiklis nukrito 14 proc. 2008–2017 m. laikotarpiu minimalūs atlyginimai išaugo dvigubai Bulgarijoje (109 proc.) ir Rumunijoje (99 proc.). Minimalus atlyginimas smarkiai padidėjo ir Slovakijoje (80 proc.), taip pat trijose Baltijos valstybėse – Estijoje (69 proc.), Latvijoje (65 proc.) ir Lietuvoje (64 proc.).