Ramutė Jagintavičienė: „Reikia pirmiausia tikėti tuo, ką darai”
Šilutėje daugelis pažįsta ilgametę pedagogę Ramutę Jagintavičienę. Ji ne tik skuba į pamokas, bet, investavusi savo laiką, sukūrė verslą. Dabar kompanija, kuri sudarė galimybes tai padaryti, moka ne tik atlyginimą, bet ir skiria daug kelionių. Pavyzdžiui, 2016 metais šilutiškei teko už kompanijos pinigus keliauti į Stokcholmą, Jurmalą , Ispaniją, Savaitgaliais - poilsis Birštono „Eglės” sanatorijoje ir pan.. Tą gali padaryti kiekvienas - tereikia būti ryžtingu, užsispyrusiu ir norinčiu tobulėti. Apie tai papasakojo R. Jagintavičienė.
- Papasakokite apie save.
- Labai sunku, ką nors pasakoti apie save. Atrodo, kasdien darai tuos pačius darbus, gyveni tame pačiame mieste. Vidurinę mokyklą baigiau Šilutėje, kuri tais laikais vadinosi Šilutės I vidurinė mokykla. Tuomet svajojau apie du darbus – mokytojos ir prekybininkės. Pirmiausia ir dirbau buvusioje universalinėje parduotuvėje. Tačiau jaučiau, kad labiau traukia pedagogo darbas. Įsidarbinau Šilutės lopšelyje-darželyje „Saulutė”. Svajojau apie nuosavą būstą. Todėl kelerius metus teko padirbėti Hidraulinių pavarų gamykloje. Ten dirbant, buvo daug lengviau gauti butą. Tarybiniais laikais dar dirbau kultūros skyriuje. Baigiau pedagoginio universiteto istorijos fakultetą. Po studijų pradėjau dirbti muziejuje, po to Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykloje, kur ir dabar dirbu.
- Kodėl siekėte tapti pedagoge?
- Būti mokytoja buvo mano svajonė, kurią pasiekiau. Pradžia buvo smagi - visi energingi, žingeidūs. Tiek mokytojai, tiek moksleiviai norėjo žinių, kelionių. Buvo tikrai smagus laikas. Viskas keitėsi - Sąjūdis, laisvė... Pamenu, kaip mokiniai noriai keliavo po Lietuvą - pilnas autobusas iš mokyklos važiavo į Kryžių kalną, kur buvo surengtas tiesioginis teletiltas su popiežiumi Jonu Pauliu II. Jei tai pabandytum pasiūlyti moksleiviams dabar, manau, kad tikrai neatsirastų tiek norinčių, daugelis labai aptiški, nieko nenori, niekas neįdomu, išskyrus išmanųjį telefoną. Dėl to dabar ir mokytojauti nėra lengva. Juk mokytojas yra paslaugų davėjas, o teikti paslaugą, kai jos niekas nenori, yra tikrai labai sunku. Kai bandai ką pasakyti, matai mokinių žvilgsnius, dažnas mintimis būna toli išėjęs.
- Jūs ne tik mokytojaujate, bet turite savo verslą, kuriam pradėti nereikia lėšų? Papasakokite apie tai plačiau? Kas paskatino tai padaryti?
- Mokinių mažėja, pamokų taip pat, o gyventi juk reikia.Todėl prieš kelerius metus nusprendžiau vėl grįšti prie paliktos savo svajonės . Buvau kviečiama išbandyti save, realizuojant savo svajones į „Oriflame” kompaniją, skirti laiko darbui su klientais bei kurti savo verslą. Pradžia buvo ne tokia ir sunki. Šioje kompanijoje yra dirbama pagal SARPIO programą. Tavęs niekada niekas nepalieka vieno, kol neišmoko, kaip ir su kuo reikia dirbti. Smagu tai, kad čia nėra viršininkų, niekas tau nepriekaištauja, nebara ir nesijauti esąs svetimas. Netgi generalinė direktorė sveikinasi apsikabindama, klausia kaip sekasi, kuo gali padėti.
- Ar šį verslą gali kurti bet kas?
- Smagiausia tai, kad čia nereikia didelių finansinių investicijų. Jų reikia tik katalogams, transporto išlaidoms. Pagrindinė investicija – laikas. Manau, kad šį verslą gali kurti žmogus, siekiantis tikslų, kuris pradėjęs darbą, jo nemeta. Reikia pirmiausia tikėti tuo, ką darai ir, žinoma, mokytis, lankytis verslo seminaruose, kuriuos rengia kompanija. Švedų kompanija „Oriflame” tai ne tik kosmetika, bet ir sveikatos palaikymo produktai, kurie yra labai ekologiški ir ne kartą pelnę apdovanojimus už kokybę. Dabar man jau daug lengviau, nes šiame versle jau pasiekusi esu tikrai nemažai. Ir neabejodama galiu visas savo žinias atiduoti toms ar tiems, kurie nori susikurti savo ateitį ir būti savo gyvenimo šeimininkais.
- Kokių savybių reikia šiam darbui?
- Ko reikia šiam darbui? Ryžto ir užsispyrimo.
- Ko norite pasiekti „Oriflame“ kompanijoje? Tikite sėkme? Kodėl?
- Geras klausimas. Mano svajonė, o link jos aš ir einu, tapti „auksine” direktore, o gal ir dar aukščiau, t.y. sukurti savo grupę, kurioje būtų visiems gera ir lengva. Norisi, kad žmonės gautų tokį atlygį kas mėnesį, kad nereikėtų bijoti dėl rytdienos. Tikiu savo sėkme, tikiu tuo, ką darau. Man tai yra malonu. Kam nebūtų malonu gauti dovanas? Jų kompanija duoda labai daug. Tik reikia jas pasiimti. Man patinka tai, ką duoda kompanija už darbą. Tai ne tik dovanos, bet ir pažintinės, ir poilsinės kelionės. Pavyzdžiui, man 2016 metais teko už kompanijos pinigus keliauti į Stocholmą, Jurmalą, Ispaniją, Savaitgalias - poilsis Birštono ”Eglės” sanatorijoje ir daug kitų kelionių.
„Oriflame“ kompanija buvo įkurta 1967 metais, šiemet švenčia 50 metų jubiliejų, savo produkciją paduoda 65 pasaulio šalyse. Juk nedažna kompanija gali pasididžiuoti tokiu amžiumi, todėl išties esu laiminga būdama šios kompanijos dalimi. Šiemet kompanija daug siūlo daug naujovių , akcijų naujai prisijungiantiems nariams. Tai skatina daugiau dirbti . Šį mėnesį yra paskelbta puiki akcija naujiems kompanijos klientams, reikia tik ateiti ir prisijungti. Mano grupė, kurią sukūriau ir vis dar kuriu, yra sparčiausiai auganti Vakarų Lietuvoje t. y. šiame regione.
- Daugelis žmonių neturi darbo. Dėl to daug dejuojančių, ne vienas gyvena iš pašalpų. Ką apie tai manote? Ar gali kiekvienas pakeisti savo gyvenimą? Nuo ko pradėti?
- Sakote daug žmonių neturi darbo... Žinau, bet manau, kad darbo neturi tie, kas nenori dirbti arba nepasitiki savimi. Kažkodėl daugelis galvoja, kad darbą turi kažkas pasiūlyti, kažkas už mus pačius pagalvoti, bet, gink Dieve, ne pats. O geriausia tai, kai sako - išvažiuosiu į užsienį. Atrodo, kad ten visų laukia ištiestomis rankomis. Bet gi galima ir čia viską susikurti, ir gyventi. Reikia dirbti sau, reikia galvoti 24 val. per parą ir kurti verslą, bet ne sėdėti prie televizoriaus ir žiūrėti „bukas” programas. Aš nepalaikau dejuojančių, o ir mokiniams siūlau - imkite viską, kas jums duodama, nes reikia galvoti apie savo ateitį šiandien ir dabar. Apie pašalpas man net gėda galvoti, kai matai, jog darbingo amžiaus žmonės stovi metų metais Darbo biržoje, o dažnas dirba nelegaliai. Po to sako - valstybė mumis nesirūpina. Tada taip ir norisi paklausti - o ką tu davei valstybei, kad ji turi rūpintis tavimi? Manau, posakis „kiekvienas yra savo likimo kalvis”, labai teisingas. Kiekvienas gali gyventi gerai, tik reikia noro. Žinoma, nelaukti, kol kažkas pradės už tave. Yra daug darbų, kur galima užsidirbti pragyvenimui, o geram ir laimingam gyvenimui yra tokia švedų kompanija „Oriflame”, kur reikia ateiti ir pradėti. Mes dažnai juokaujame, kad duodame meškerę, o žuvį pasigauti reikia pačiam. Tie, kurie nori pakeisti savo gyvenimą, dirbti sau patogiu laiku ir užsidirbti, ateikite į mano grupę ir tikrai padėsiu susikurti savo verslą kompanijoje. Tai yra įmanoma.
- Jei turėtumėte stebuklų lazdelę, ką pakeistumėte?
- Jei turėčiau stebuklų lazdelę, ką pakeisčiau? Nežinau, o palinkėti turiu ką. Linkėčiau kad Vyriausybė dirbtų žmonėms, o pastariesiems būti daugiau atsakingiems, nebūti piktiems ir mažiau verkšlenti, o daugiau galvoti apie save ir artimus.
Jei susidomėjote siūlomomis R. Jagintavičienės galimybėmis sukurti savo verslą, skambinkite telefonu 868506304.