Kaltinimas policijos pareigūnams - apiplėšinėja vidury baltos dienos

Atvyko iš įvairių šalies vietovių

Pasaulinės pelkių dienos proga išvyką organizavo Lietuvos gamtos fondas kartu su Nemuno deltos regioninio parko direkcija. Dalyviams teko įveikti  įsimintiną ir iššūkių pilną 7 km ilgio ir beveik 4 val. trukmės žygį į atgimstančią Aukštumalos pelkę.

Nepabūgę atšalusio oro, pasigrožėti pelke išsiruošė net 192 dalyviai, atvykę iš įvairiausių Lietuvos kraštų. Svečiai žygį pradėjo atnaujintu 1,2 km ilgio pelkės pažintiniu taku. Ekskursijos gidai iš Lietuvos gamtos fondo ir Nemuno deltos regioninio parko direkcijos prie kiekvieno iš neseniai įrengtų stendų pasidalino žiniomis apie kadaise čia įkurtas pelkinių kaimų kolonijas, pirmuosius Aukštumalos tyrimus, pelkės žaizdas ir jų „gydymą“, pelkių reljefo ypatybes, gyvosios gamtos įvairovę bei durpės kloduose slypinčią informaciją.

Komfortišką kelionę pažintiniu taku greitai pakeitė kiek ekstremalesnis žygis per beužšąlančią pelkę. Nors pelkinius ežerėlius sukaustė tvirtas ledas, įšalas vietomis buvo apgaulingas, kadangi pagrindinė aukštapelkės kilimą sudaranti medžiaga – kiminai – pasižymi ypatingomis šilumos izoliacijos savybėmis ir įšąla ne taip greitai. Tai savo kailiu patyrė ir kai kurie žygio dalyviai. Tačiau nerimą dėl kiek sušlapusių kojų pakeitė žygio įspūdžiai: per pelkę pralekiančios stirnos, danguje sklandantys jūriniai ereliai bei specialiai žygiui iškirsta eketė, iš kurios renginio dalyviai ragavimui sėmėsi rusvo pelkių vandens.

Patyrė daug gerų emocijų

Įveikę numatytą maršrutą ir pamatę Aukštumalos gamtines vertybes, pelkių dienos žygeiviai grįžo prie pažintinio tako pradžios, kur jų laukė Nemuno deltos regioninio parko darbuotojai su karšta koše, arbata ir... policijos išrašytomis „premijomis“.

Žygeivius ištiko  šokas, kai sužinojo, kad automobiliais atvykę dalyviai buvo nubausti  už ne vietoje pastatytus automobilius, kurie stovėjo šalikėlėje. Transporto priemonių buvo ne viena ir ne dvi, o dešimtys.

Žygyje dalyvavo ir didelė kompanija iš Šilutės Vydūno gimnazijos. Mokinius lydėjo pedagogė Lilija Zdanevičienė. Ji pasakojo, kad susimokėję dalyvio mokesčius, su gera nuotaika išėjo į pelkę. Grįžus atėjo regioninio parko atstovė ir pranešė, kad buvo atvažiavusi policija, kuri užsirašė  eismo taisykles pažeidusių vairuotojų automobilių duomenis. „Sekmadienį gaunu informaciją, kad man paskirta 15 eurų bauda. Mano kolegė, kaip ir kiti žygiavusieji, taip pat buvo nubausta. Ji skambino ir į Nemuno deltos regioninį parką, ir į policiją. Pasirodo, parkas buvo informavęs Šilutės policiją apie organizuojamą renginį. Šeštadienį atsirado „pilietiškas“ žmogus, kuris važiavo tuo keliu ir kuriam, neva, sustatyti automobiliai trukdė eismą. Jis paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir apie tai informavo“, - kalbėjo žygio dalyvė.

Nesupranta pareigūnų elgesio

Atvykę policininkai nubaudė pažeidėjus už automobilių pastatymą neleistinoje vietoje  - pažeista ištisinės linijos taisyklė. Žygeiviai įsitikinę - pareigūnai problemos nesprendė, nesistengė pašalinti  atsiradusios didelės kliūties, kuri „trukdė“ eismą. Angelai sargai tiesiog užsirašė transporto priemonių duomenis ir išvyko, o mašinos liko toliau stovėti. „Pirma, argi jie  nematė, kad čia vyksta renginys? Antra - kodėl Nemuno deltos regioninio parko atstovai nepaaiškino pareigūnams susidariusios situacijos, o paskui atsiprašinėja, kad taip įvyko. Manęs tai nejaudina. Man išrašyta bauda, o ten nėra automobilių stovėjimo aikštelės. Parko administracija turėjo suderinti, kad dalyviai ten statys savo mašinas. Atvykusi policija turėjo pašalinti kliūtis. Jie turėjo mus išsikviesti. Jei to nepadarė, tai galėjo kad ir su traktoriumi nutempti kliūtis arba tiesiog atsistoti ir  reguliuoti eismą, jei jis  toks intensyvus. Bet situacija kitokia – ten mašinų  mažai ir tikrai galima pravažiuoti. Čia pasipelnymas. Apiplėšimas“, - įsitikinusi L. Zdanevičienė.

Pedagogė neabejoja, kad žmogus, kuris buvo nubaustas, bet kada gali ir netyčia pažeisti eismo taisykles dar kartą. Tuomet pareigūnų nė vienas negalės įtikinti, kodėl buvo skirta pirmoji bauda  ir jų malonės tikrai nesulauks.

Mokytoja suskaičiavo, jog baudai reikėjo 15, dalyvio mokesčiui – 3 eurų. Ji neskaičiuoja  pinigų, kurių reikėjo degalams. Į žygį su mokiniais keliauta laisvą dieną, už kurią taip pat niekas nė cento nemokės.

„Protu tai nesuvokiama. O kur paprasčiausias žmogiškumas, supratingumas? Policininkas turi pagalbą suteikti. Bet kur kas paprasčiau – atvažiavau, pamačiau,  nureketavau,  valstybės biudžetą padidinau. Aš nenubiednėsiu, bet taip elgtis negalima. Auklėju vaikus, noriu jiems parodyti  gražesnį gyvenimą, gamtos grožį“, - baigė pokalbį pašnekovė.

Policijoje nieko nepešė

Nemuno deltos regioninio parko direktorė Jovita Stanionienė teigė, kad renginiu reikalingus leidimus turėjo. Jos specialistas iš Šilutės policijos komisariato  klausė, ar pareigūnų pagalbos reikės. Buvo atsakyta, kad ne, nes organizatoriai buvo įsitikinę, jog pelkėje niekam nieko nenutiks. „Tauragės policijos pareigūnai 15 žygeivių nubaudė. Kol žygiavome pelkėje, kelyje Šilutė-Kintai pasirodę policijos pareigūnai fiksavo pažeidimus ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas. Vietoje kalbėjome su Tauragės pareigūnais, aiškinome, kad renginys derintas, turi savivaldybės leidimą, kad didelė problema su automobilių statymu šioje vietoje bei prašėme žygeivių nebausti. Tačiau policijos atstovų paaiškinimas buvo labai trumpas – gavome skambutį  Bendruoju pagalbos tel. 112 ir  turėjome reaguoti, fiksuodami pažeidimus. Policininkai teigė, kad protokolai kol kas nebus surašomi, o pirmadienį reikia tai išsiaiškinti. Bet žygeiviai jau gavo baudų kvitus. Šilutės policijoje klausėme, kodėl taip nutiko, jei renginys buvo suderintas. Jie sakė, kad pagalbos neprašėme, todėl ir gavosi kaip gavosi – užfiksuotas pažeidimas, o vairuotojai turi prisiimti atsakomybę, nes ten yra ištisinė linija“, - kalbėjo J. Stanionienė.

Direktorei nuvykus aiškintis į policiją, ji buvo informuota, kad pažeidimai jau surašyti ir išsiųsti, jų atšaukti negalima. Buvo paaiškinta, kad renginio suderinimas neeliminuoja to fakto, kad vairuotojų negalima bausti už pažeidimus. „Pagalbos pareigūnų neprašėme, nes logiška, kad pelkėje mums jų neprireiks, tačiau mes nepagalvojome apie automobilių statymo problemą ir, kad tai bus pažeidimas. Kitąmet direkcija policijos prašys ne tik renginio suderinimo, bet ir jų dalyvavimo“, - tęsė direktorė.

Paprotinė teisė yra blogai

Kelyje Šilutė – Kintai prie Aukštumalos pažintinio tako automobilių stovėjimo aikštelės nėra, tai ką turėjo daryti žygeiviai – iki renginio vietos ateiti pėsčiomis? To, pasak direktorės, ji klausė ir policijos pareigūnų. Tačiau, kad ir kaip stengėsi, su pareigūnais susitarti nepavyko. Tad baudas teks mokėti. „Atvykę policininkai tądien skambino ir savo vadovui, klausė, ką daryti? Bet jiems buvo atsakyta, kad čia yra pažeidimas ir reikia rašyti protokolus. Automobilių daug. Pasakyti, kad dešimt  galima pastatyti, o kitų ne - važiuokite namo? “, - dėstė vadovė. Ji apgailestauja dėl policijos elgesio ir nesugebėjimo geranoriškai atsižvelgt į susiklosčiusią situaciją.

Kad įspūdžiai neliktų taip smarkiai apkartinti, direkcija, gavusiems baudą žygio metu ir dar vienam asmeniui, dovanoja nemokamą dalyvavimą visuose parko direkcijos organizuojamuose renginiuose 2017 m. ir vieną savaitgalį  Rusnės saloje stovyklavietėje „Rusnaitė“. Lietuvos fondas dovanos knygą apie Aukštumalos aukštapelkę, kurią direkcija išsiųs paštu. Nukentėjusieji turi susisiekti su direkcija el. p. info@nemunodelta.lt.

J. Stanionienė teigė, kad bus ieškoma galimybių prie Aukštumalos pažintinio tako atsirastų automobilių stovėjimo aikštelė. Kokia ji bus – privati ar valstybinė, dar neaišku, nes  ten esanti žemė priklauso privačiam asmeniui.

Šilutės policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas sako, jog sunku komentuoti pareigūnų pasirinktą taktiką. „Šiuo atveju, jie atvažiavę pamatė, reagavo į gyventojo pranešimą. Tai buvo gyventojo nusiskundimas, kad stovi automobiliai, pažeidžiantys eismo taisykles. Jis yra toksai – nekvestionuojamas. Sprendimas priimtas laikantis teismo aktų, normų.

O žmogiškumas? Nejaugi iš karto reikėjo bausti? „Plati sąvoka – įstatymų laikymasis ir žmogiškumas. Vienas kitam lyg ir prieštarauja, bet reikia tą vidurį surasti.  Vienu atveju reikia griežčiau įstatymų laikytis, kitu gal būti atlaidesniems“,- kalbėjo viršininkas.  „Tegul būna tai iššūkis kitiems organizatoriams, kad reikia visada pagalvoti. Paprotinė teisė yra blogai. Jei daug metų darėme tai – buvo gerai, bet kažkada reikia pradėti laikytis taisyklių“, - baigė pokalbį A. Mikalauskas.