Šilutė – emigracijos ir nedarbo lyderė Lietuvoje

„Geniali“ mero išmintis?

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno jau tik 2 mln. 849 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tad jau pats laikas būtų pamiršti visiems žinomą Marijono Mikutavičiaus dainą „Trys milijonai“.

Pasak Statistikos departamento, kaip ir ankstesniais metais, pagrindinė gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – emigracija. Neigiama tarptautinė migracija (29,6 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo) sudarė 75,5 proc. bendro gyventojų skaičiaus sumažėjimo. Šalies piliečių skaičių sumažino ir natūrali kaita - mirė 9,6 tūkst. žmonių daugiau negu gimė kūdikių.

2016 metais emigravo 51 tūkst. Lietuvos gyventojų. Maždaug tiek, kiek šiuo metu gyvena Šilutės rajone ir Pagėgių savivaldybėje. Šalį pernai paliko 6,4 tūkst. (14,5 proc.) asmenų daugiau nei 2015-aisiais.

Ypač ši statistika įspūdinga Šilutės rajone, kuris pagal gimtąjį kraštą palikusių asmenų skaičių yra neaplenkiamas lyderis Klaipėdos apskrityje, o tarp rajonų – ketvirtas Lietuvoje. Iš pamario krašto 2016-aisiais emigravo net 1 054 žmonės. Šilutės rajonas vejasi didžiuosius rajonus – Vilniaus, Kauno ir Mažeikių, skaičiuojančiais šiek tiek daugiau „pabėgėlių“. Šilutiškiai „didžiuojasi“ ir prieš kaimynus – iš Šilalės rajono išvyko žymiai mažiau gyventojų -  338, Klaipėdos – 883, Tauragės – 729, Pagėgių savivaldybės – 230.

Šilutės rajoną paliekančių žmonių skaičius per pastaruosius ketverius metus tik didėjo. 2013 metais emigravo 867, 2014 m. – 790, 2015 m. -  855, o 2016-aisiais kaip reikiant šoktelėjo iki 1 054 asmenų. Šitoje vietoje tiktų pagarsinti mero Vytauto Laurinaičio išmintį, atspausdintą 2017 metų sieniniame Šilutės rajono savivaldybės kalendoriuje, pakartotą 12 kartų, kiekviename lape, nes metai turi 12 mėnesių: „Prisiminkime ir matykime tai, kas veda mus į priekį“. Tikrai „genialūs“, paties mero parašu užtvirtinti žodžiai, tinkantys ir emigracijos reiškiniui apibūdinti. Kas galėtų paneigti, kad emigracija neveda į priekį, juk užsienyje žmonės daugiau uždirba ir gali gyventi oriai.

Emigruoja daugiausia, bet ir bedarbių lieka daugiausia

Atskira kalba turėtų būti apie darbo vietų kūrimą, nedarbo mažinimą. Tai tikrai, pasak mero, vestų mus į priekį.

Apie naujų darbo vietų kūrimą, kad ir kaip norėtume, nieko gero pasakyti negalime. O štai apie nedarbą – priešingai, kažkas nusipelnė pagyrimo, nes jis rajone kasmet mažėja. Nuo 4,1 tūkst. bedarbių 2012-aisiais sumažėjo iki 3,1 tūkst. praėjusiais metais. Jeigu skaičiuotume procentais, tai per minėtąjį laikotarpį bedarbių nuo 15,2 proc. iki 12,2 proc. jau yra mažiau.

Bet, pasirodo, tas skaičius – 12,2 proc. – beveik „magiškas“. Iš Statistikos departamento Gyvenimo lygio ir užimtumo statistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Violetos Skamaročienės pateiktų duomenų matosi, kad jis liudija didžiausią nedarbo lygį Klaipėdos apskrityje. Šiaip apskrityje darbo neturi vidutiniškai 7 proc. gyventojų. Šilutės rajonas vienas iš lyderių yra ir Lietuvos mastu - iš 60-ies šalies savivaldybių užima 11-ąją vietą nuo galo.

Šie skaičiai - kaip pasaka be galo. Išvažiuoja ir išskrenda iš mūsų pamario krašto daugiausia žmonių, bet ir bedarbių lieka daugiausia. Tai kas čia darosi? Gal meras, Savivaldybės taryba, Savivaldybės administracija nieko nedaro? Atsiprašome, jei ir bandė kažką daryti,  nieko gero iš to neišėjo...

Problemų – kaip iš gausybės rago

Vieša paslaptis - kas trečias emigruojantys vyras ar moteris yra 20–29 metų amžiaus. Tai jaunimas, kuriam pats laikas gimdyti ir auginti vaikus.

Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, praėjusiais metais rajone gimė 551 mažylis. Dar 184 gimimus teko tik apskaityti, nes vaikai jau gimė užsienio šalyse. Toliau paprasta aritmetika - nesunku suskaičiuoti, jog lygiai ketvirtadalis vaikų gimė užsienyje. Štai kur dingsta mūsų jaunimas, pati darbščiausia ir sumaniausia visuomenės dalis. Kartu su juo dingsta ir atžalos.

Dar viena problema - Lietuvoje auga vaikai, kurių vienas ar abu tėvai uždarbiauja užsienyje. Kai kuriuos iš jų globoja tik močiutės.

LR vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga suskaičiavo, kad Lietuvoje yra apie trisdešimt tūkstančių vaikų, gyvenančių be kurio nors vieno iš tėvų. Kai išvyksta tėvai, vaikui tenka daugiau laisvės, ir kai kuriems iš jų būna per sunku prisiimti kartu su laisve atėjusią atsakomybę.

Šilutiškis mokytojas Antanas (pavardė redakcijai žinoma, - aut. pastaba) „Šilokarčemai‘ sakė, kad  nemaža dalis emigrantų vaikų pradeda vėluoti į pamokas, nejunta atsakomybės dėl mokslo rezultatų, neruošia namų užduočių. Pasak pedagogo, dar didesnė problema - įžūlus, nedrausmingas elgesys, nuolatiniai konfliktai su bendraamžiais bei mokytojais. Pastebimų elgesio pakitimų patiria maždaug kas trečias be tėvų likęs vaikas.

 Pinigų atsiuntimas iš užsienio vaikų auklėjimo problemų neišsprendžia. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė yra sakiusi, kad būtent tokių vaikų auklėjimui reikia skirti kuo didesnį dėmesį.

 Jeigu ir toliau kasmet iš Šilutės rajono emigruos po 1 000 asmenų - tai jaunų žmonių skaičius per kiekvienus metus sumažės maždaug po 330. Be to, 25 proc. gyventojų mažėjimo dalį sudaro neigiama demografinė situacija, nes miršta daugiau žmonių, nei gimsta. Vadovaujantis net ir minimaliais skaičiavimais, kasmet reikėtų uždaryti po vieną vidutinio dydžio mokyklą, kurią lanko apie 100-200 mokinių.

Gyventojų mažiau, valdininkų daugiau

Kažkas yra pajuokavęs, kad Lietuva kaip valstybė egzistuos tol, kol joje išliks bent vienas valdininkas. Matyt, yra tiesos šiuose žodžiuose. Palyginkime, kaip šiais naujų technologijų laikais dirba ir vieni, ir kiti.

„Šilokarčemos“ korespondentas Šilutės rajono savivaldybės administracijai raštu pateikė klausimą - kiek valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartį samdomų žmonių šioje įstaigoje dirbo prieš 20 metų, bei kiek jų yra šiuo metu.

Matyt, klausimas buvo ne iš lengvųjų. Ilgokai valdininkai ieškojo atsakymo ir šeštą dieną Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis parašė: „Informuojame, kad archyve 1996 m. sausio 1 d. duomenų apie Savivaldybės struktūrą ir etatus nepavyko rasti (gali būti, kad minėtais metais nebuvo tvirtinami etatai). Savivaldybės administracijoje šiuo metu yra patvirtinta 302,25 etato, iš jų valstybės tarnautojų 132 etatai, pagal darbo sutartį – 170,25 etato“.

Aišku tik tiek, kad  tarnautojų nuolat daugėja. Ir taip yra, kai valdininkams darbą palengvina naujausios technologijos (kompiuteriai, programos, gausybė  informacijos ir t. t.),  kai mažėja gyventojų skaičius, kuriems valdininkai turėtų teikti  paslaugas. Tad gyventojų mažėja, o valdininkų daugėja.

Štai pavyzdys, kaip darbui padeda šiuolaikinės technologijos. Sovietiniais laikais rajonų laikraščiai Lietuvoje būdavo leidžiami 3 kartus per savaitę 4 puslapių ( po 1 „spaudos lanką“). Tada redakcijoje dirbo iš viso 12-13 žmonių. Dabar rajoninis laikraštis, pvz. „Šilokarčema“, išeina 2 kartus per savaitę po 16 puslapių (iš viso – 8 „spaudos lankai“). Jeigu laikraščio apimtis pasidarė beveik tris kartus didesnė, tai ir darbuotojų turėtų būti tiek pat kartų daugiau. Bet leidžia šiandien laikraštį tik 4 arba 5 žmonės!

Tai gal ir Savivaldybėje pakaktų perpus mažiau darbuotojų? Juk darbą žymiai palengvino kompiuteriai ir kitokios technologijos.

Skaitytojai tegul patys daro išvadas, kuri valdžia yra pažangesnė: ar ketvirtoji – žiniasklaida, ar, berods, penktoji – savivalda? O jeigu jos valdininkai užsiima tik gausybės popierių rašymu, t. y. paprasčiausiu popierizmu, žmonės ir toliau jiems sakys: „Goodbye, Šilute!“...