Viceministrė E. Radišauskienė: „Socialinis dialogas – pagalba mažinant nelygybę“

„Pajamų diferenciacijai įtakos turi pajamų, ypač minimalaus darbo užmokesčio, didėjimas ir socialinės paramos tobulinimas. Kadangi darbas ir darbinės pajamos yra esminiai faktoriai, padedantys išbristi iš skurdo, priemonės turi būti orientuotos būtent į tai, kad paramos gavėjai būtų skatinami grįžti į darbo rinką“, - konferencijoje vykusioje apskrito stalo diskusijoje pabrėžė E. Radišauskienė.

Pasak viceministrės, gerinant darbo srities lauką negalima apsieiti be socialinio dialogo. Todėl esminės naujovės siūlomos derinant jas su socialiniais partneriais, siekiant tiek valstybės, tiek darbuotojų, tiek ir darbdavių lūkesčių suderinamumo. Čia svarbų vaidmenį atlieka Lietuvos Respublikos trišalė taryba, kurioje siekiama sutarimo planuojant minimalios mėnesinės algos didinimus, o šiuo metu diskutuojamos siūlomos Darbo kodekso pataisos.

Šiuo metu rengiamame 17-osios Vyriausybės programos įgyvendinimo plane rengiamasi toliau didinti minimalią algą ir neapmokestinamą pajamų dydį auginantiems vaikus, taip pat planuojama tobulinti minimalių pajamų užtikrinimo sistemą: peržiūrėti socialines išmokas ir susieti jas su minimaliu vartojimo dydžiu, kurį planuojama skaičiuoti nuo 2017 metų. Be to, bus ieškoma galimybių didinti finansinę paramą auginantiems vaikus, organizuojamos ir rengiamasi plėsti kompleksines paslaugas šeimai, siekiama sudaryti sąlygas didesniam neįgaliųjų skaičiui gauti profesinės reabilitacijos paslaugas. Visa ta tai pat prisidės prie socialinės situacijos Lietuvoje gerėjimo.

Konferencijos metu vyriausybių, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai bei ekspertai 30 šalių aiškinasi, kokį vaidmenį mažinant nelygybę darbo pasaulyje galėtų turėti socialiniai partneriai ir socialinis dialogas.

Ypatingas dėmesys konferencijoje kreipiamas į socialinio dialogo ir socialinių partnerių indėlį siekiant geresnės pusiausvyros tarp lankstumo ir saugumo tiek darbdaviams, tiek ir darbuotojams.