Šiandien – Užgavėnės!

Ankstyvosios žinios apie baltų genčių „persirengėlius“ – iš XV a. Minimi prūsų karnavaliniai renginiai, per kuriuos mėgstama apsimesti kitu. Pati seniausia tokių „vaidmenų“ grupė buvo „gyvūnai“ – tai meškos, ožiai, arkliai, gervės. Pastarosios prašydavo iš mergų riešutų, o jų negavusios, imdavo kapoti ir „užvaražydavo“, kad jos mažiausiai metus liks netekėjusios. Kita grupė – antgamtinės ir simbolinės būtybės, kaip antai Velnias, Angelas, Giltinė. Yra ir „negyvų“ veikėjų – Gavėnas, Kotrė, Morė. Elgesys su šiais personažais  visada „liūdnas“ – jie sudeginami arba nuskandinami. Vėliau atsirado Lašininio ir Kanapinio figūros, kurios simbolizuoja mėsėdį ir pasninką. Jų tarpusavio kova baigiasi Kanapinio pergale, ženklinančia Gavėnios pradžią.

Žmonių vaidmenų grupė per Užgavėnes labai įvairi – kariai ir elgetos, žydukai ir čigonai, pirkliai ir vengrai-gydytojai, siūlantys „įmantriausių vaistų: „Marijona turėjo roną. Stiklus daužiau, ronon barsčiau. Metų nesulaukė, rona užsitraukė. Judita buvo subadyta, Agota sukapota – daviau akmens smegenų, vėjo taukų ir išgijo“. Šių dienų Užgavėnės labai įvairios ir personažų įvairove, ir režisūriniais sprendimais. Bet aišku viena – tai pati linksmiausia besibaigiančios žiemos šventė. Todėl nesėdėkit, kepkit blynus, eikit į būrį, vaišinkitės, šokite, dainuokite: „šalta žiema šalin eik, o pavasari – ateik“.