Artėjant pavasariui būkime budrūs keliuose

Šiuo laikotarpiu vakarų Lietuvoje vyrauja permainingi orai. Dažnai lyja, lietų keičia šlapdriba ar sniegas, tvyro rūkai. Kelių dangos būna drėgnos ar šlapios, o žemė dar įšalusi, todėl  naktimis ir paryčiais kelių dangos apledėja. Esant tokioms sąlygoms, kelio danga gali apledėti  ir dieną net prie 5 laipsnių šilumos. Jei orai apniukę, tokio apledėjimo tikimybė mažesnė, bet pašvietus saulei ir pradėjus šilti kelio dangai ant jos pradeda formuotis „ juodasis ledas “. Šis reiškinys yra pavojingas todėl, kad jis susidaryti gali itin greitai ir būna trumpalaikis.  Ant švarios, juodos asfalto dangos plonas ledo sluoksnelis vairuotojams labai sunkiai pastebimas. Jie dažnai neįvertina situacijos, važiuoja kaip važiavę ir  pajunta, kai automobilis jau pradeda slysti. Juoda danga iš pažiūros atrodo neslidi, o iš tikrųjų ten jau tyko pavojus. Taip bus, kol iš žemės neišeis įšalas. Kelių dangos apledėja ne visame kelyje, o tik kai kuriuose ruožuose. Pastarieji gali būti įvairaus ilgio – tęstis kelis šimtus metrų,  ar kelis kilometrus. Nežinosi, kada įvažiuosi į apledėjusį kelio ruožą. Tokius staigius apledėjimus sugaudyti sunku ir kelininkams.  VĮ „ Klaipėdos regiono keliai „ žiemos tarnybos budėtojai gauna nemažai telefoninių nusiskundimų, dėl atskiruose kelių ruožuose atsiradusių slidumų. Daugelis galvoja, kad kelininkai nieko neveikia. Nemaloniausia išklausyti priekaištus, kad  jie moka mokesčius ir todėl keliai turi būti tokie kaip vasarą. Dauguma, užvaldyti pykčio ir emocijų net nesugeba išklausyti budėtojų atsakymų. Tačiau iš tiesų į kiekvieną informaciją yra reaguojama labai rimtai ir su pilna atsakomybe. Juk nuvykti į kažkurį slidų kelio  ruožą reikalingas tam tikras laiko tarpas, o  nuvykus paaiškėja jog slidumai jau dingę. O tokie slidžių kelio ruožų gaudymai irgi kainuoja mokesčių mokėtojų pinigus. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ kviečia visus eismo dalyvius būti tolerantiškais vieni kitų atžvilgiu, nes žiemą niekada vasariškų kelių nebuvo ir nebus. Vyrauja permainingiems orams, kreipiamės ir prašome vairuotojus  pasirinkti ne leistiną, o saugų greitį, važiuoti taip lyg visada būtų slidu ir stebėti kelio dangą. O jeigu nutiko, kad automobilis pradėjo slysti  svarbiausia – nepanikuoti. Reikėtų laikyti priekinius ratus pasuktus į tą pusę, kur reikia važiuoti. Vairas yra svarbiausias įrankis kovojant su slydimu. Automobiliuose su stabdžių antiblokavimo sistema, kai ratai yra nukreipti ten, kur reikia – galite švelniai stabdyti. Automobiliai su elektroninės stabilumo kontrolės sistema (ESP) dažniausiai pasistengs jums padėti. Svarbiausia – reikėtų vairuoti ir pasistengti atsikratyti greičio.

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ žiemos tarnyba budės iki balandžio 15 dienos ir keliai bus prižiūrimi pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos patvirtintą tvarką.

Pėsčiuosius ir dviratininkus dar kartą raginame pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu.  Pastaruoju metu padaugėjo eismo įvykių kuriuose nukenčia pėstieji ir dviratininkai tamsiu paros metu, kurie nedėvi šviesą atspindinčios liemenės,  neturi prisisegę atšvaito ar dviračiuose neįrengti šviesą atspindintys elementai kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Šiuo metų laikotarpiu,  labai svarbu būti laiku pastebėtiems vairuotojų. Tamsiu paros metu keliu einančius žmones vairuotojai pastebi tik automobiliui visai prie jų privažiavus ( likus iki pėsčiojo apie 30m).Turint prisegtą atšvaitą pėstysis pastebimas iš 150m atstumo.

Kai rytą ir vakare tamsu, rūkas, ar apniukę, į kelią išeikite tik segėdami atšvaitus, turėdami šviečiantį žibintą, vilkėdami liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis ar turėdami kitų šviesą atspindinčių priemonių. Šeima labai daug gali padaryti savo narių saugumui: neišleisti savo artimųjų į tamsų kelią be atšvaitų, sulaikyti artimuosius nuo nederamo poelgio.

Neturėtumėme pamiršti, kad niekas nuo nelaimės neapsaugos taip, kaip tai padarytumėte patys.

Tačiau norisi ir pasidžiaugti išaugusiu eismo dalyvių sąmoningumu ir saugaus eismo svarbos suvokimu. Bendrų eismo dalyvių, kelininkų pastangų dėka 2016 m. Klaipėdos regiono keliuose žuvo 10 žmonių, kai 2006 m. žuvusiųjų buvo 60. Pėsčiųjų 2016 m.  žuvo 1, o 2006 m. buvo 12 žuvusiųjų. Dviratininkų 2016 m. žuvo 1, kai 2006 m. dviratininkų žuvo 7. Tai patys mažiausi žuvusiųjų skaičiai per pastaruosius  dešimt metų.