Netinkamas pasisakymas klibina Socialinių paslaugų centro vadovo kėdę

Pasisakymas supykdė

Praskriejus žiniai, jog mažametis iškeliavo Anapilin, itin daug žmonių nuomones reiškė socialiniame tinklapyje „ Faccebook“. Viena iš jų buvo gerai mūsų krašte žinoma kultūros puoselėtoja Birutė Servienė. Ji parašė: „Ašaros byra... Kodėl turi kentėti nekalti kūdikiai? Už kieno nuodėmes siunčiama Jiems skausmo kančia... Ar tokia moteris kaip ši gali būti pavadinta MAMA, MOTINA, MOTULE, MOTUTE, MAMUTE, MAMYTE...Kas darosi, kur riedame? Vaikžudžių tauta greit būsime įvardinti per tokius, kaip šie.... Kodėl aš ir visi dori tėvai turime tai išgyventi? Reikėtų pagalvoti, ar iš tokių nebūtų galimybės prisiteisti moralinės žalos, nes man dabar labai skauda už šio vaiko skausmą, o kiek mūsų yra tokių- kuriems skauda? O šias lėšas būtų galima paskirti našlaičių namams, vaikų ligoninėms. O dabar, kas laukia mūsų?  Vaikžudžiai bus nuteisti, sės į kalėjimą,  mes maitinsime juos, o jie rašys skundus dėl, neva,  prastų gyvenimo sąlygų ir  gaus išmokas“.

Po šilutiškės nuomonės, pasipylė komentarai. Savo nuomone viešai pasidalino ir R. Jakienė: „Ir toliau „būkime tolerantiški", leiskime gimdyti psichiškai neįgalioms, silpnaprotėms, leiskime klestėti narkomanijos, homoseksualumo, alkoholizmo liūnui ir tuoj  pasijusime  MAŽUMA. Galite su manim nesutikti, bet jau dabar mes jiems tarnaujame, jau dabar vienas kitam siūlome „kapoti galvas" už jų padarytus juodus darbus. Daug būtų galima kalbėti, bet kol valdžios vyrai ir moterys nesuvoks, kad čia esmė supuvusioje sistemoje, iš esmės niekas nepasikeis – žudys, prievartaus, tyčiosis, gimdys silpnapročius, tačiau turinčius balsavimo teisę, o mes likusieji jiems tarnausime, jais rūpinsimės...."

Socialinį darbą dirbančios moters pasisakymas tiesiog supykdė mamas, kurios pačios namuose turi neįgalius vaikus. Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šilutės viltis“ bei klubas „Sielos paguoda“ kreipėsi raštiškai į Šilutės rajono savivaldybės merą Vytautą Laurinaitį, Administracijos direktorių Sigitą Šeputį bei Socialinės paramos skyriaus vedėją Alvidą Šimelionį.

Suabejojo, ar gali eiti užimamas pareigas

„Rasa Jakienė, įsipareigojusi dirbti socialinį darbą, savo pasisakyme viešai žemina, niekina žmones su negalia, jų šeimas, ragina būti netolerantiškais jų atžvilgiu. Siūlo įvesti draudimus, ir įvairias kitas priemones, ribojančias pažeidžiamiausių bendruomenės narių teises ir laisves. Tuo pažeisdama Lietuvos įstatymus bei tarptautinius teisės aktus. Keliame klausimą, ar gali R. Jakienė su tokiu požiūriu į labiausiai socialiai pažeidžiamus žmones, dirbti socialinį darbą, vadovauti socialines paslaugas teikiančiai įstaigai? R. Jakienė kviečia grįžti į senus sovietinius laikus, kai žmonės su proto ar psichine negalia buvo izoliuojami ir atskiriami nuo visuomenės. Tai pažeidžia žmogiškumo, pilietiškumo bei socialinio darbo principus. Savo pasisakymu R. Jakienė išreiškė savo nesupratimą, nemokšiškumą apie socialinį darbą. Klausiame: Ar gali žmogus dirbti socialinį darbą, tiesiog, nekęsdamas tų žmonių?“, - klausė organizacijų vadovai Eglė Paulauskienė bei Vladas Janavičius. Jie siūlė surengti viešą diskusiją prie apvalaus stalo, kurioje dalyvautų atsakingi valdžios atstovai, R. Jakienė, neįgaliųjų NVO, spaudos atstovai.

Pasak E. Paulauskienės,  buvo graudu skaityti tokį komentarą. Ji įsitikinusi – Socialinių paslaugų centro vadovė negali drabstytis tokiais purvais.

Kitą neįgalų vaiką turinti mama Birutė Budrikienė stebėjosi  tokia R. Jakienės nuomone. „Pati baigiau socialinio darbo studijas. Ten tikrai nemokino to. Priešingai, buvo skiepijama empatija žmogui, matyti jo skausmą, mylėti jį, padėti jam,  nedidinti atskirties. Niekas nežino, ar ji pati rytoj netaps neįgali ar silpnaprotė. Čia yra tokia plona riba – eini per gatvę ir partrenkė mašina, tampi neįgalus. Žmonės negalvoja, kol viskas yra gerai“, - kalbėjo pašnekovė.

Redakcijoje ta tema diskutavo būrelis mamų. Jos visos kaip viena įsitikinusi, kad R. Jakienės kitas žingsnis turėtų būti atsistatydinimas iš pareigų, nes, pasak moterų, akivaizdu, kad pareigūnės „tarnystė“ žmonėms yra per sunki.

R. Jakienės poelgį jau svarstė Savivaldybės administracija. Šilutės rajono savivaldybės taryba laukia, koks bus administracijos sprendimas dėl R. Jakienės.

Tuo metu Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis jau abejoja, ar R. Jakienė tinka eiti iki šiol eitas pareigas. Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis mano, kad R. Jakienė pasielgė neetiškai, mat tokia nuomonė, kurią ji išreiškė viešoje erdvėje, netinkama nei socialinės srities darbuotojui, nei socialinės įstaigos direktoriui.

Atsiprašė viešai

R. Jakienė iki šiol turi nedarbingumo pažymėjimą, bet „Šilokarčemai“ pavyko su moterimi pasikalbėti. „Žiaurus, smurtinis elgesys keturmečio vaikelio atžvilgiu nepaliko abejingų nė vieno. Teko dirbti ir socialinio pedagogo pareigose. Todėl visada aukščiau visų buvo ir bus vaikas, kuris dar negali savęs apginti, o juo pasirūpinti yra suaugusiųjų pareiga, nepriklausomai kokioje šeimoje jis gimė. Aš taip pat prašiau Dievo, kad jis pasveiktų, tačiau... Ir sureagavau į šią situaciją kaip mama, kuri pati jau užauginau ir į gyvenimą išleidau du savo sūnus ir aštuonerius metus mūsų šeimoje globojamą svetimą vaiką“, - pradėjo pokalbį socialinės įstaigos vadovė.

Ji  pokalbio metu dar kartą viešai atsiprašė tų, kuriuos savo komentaru įžeidė, nes tokio tikslo neturėjo. „Savo darbe susiduriu su įvairiomis socialinėmis grupėmis - neįgaliaisiais, socialinės rizikos asmenimis, benamiais, netgi artimųjų socialiai apleistais senyvo amžiaus asmenimis, motinomis, patyrusiomis smurtą, vaikais ir t.t., todėl komentuodama turėjau omenyje, kad socialinio darbuotojo pagalbos, daugeliu atveju tarpininkavimo/atstovavimo šiandien šiai bendruomenės daliai labai reikia. Šilutės miesto gatvėmis eidami, pastebime ne vieną tokį asmenį, kuriam akivaizdžiai reikalinga kito asmens pagalba. Neadekvatus tokio asmens elgesys daugelį papiktina, tačiau jis neturi globėjo, užtarėjo, savęs atstovauti nepajėgus. Todėl, kai patenka į socialinių darbuotojų globą, jais rūpinamės mes. Džiaugiamės, kai pavyksta įveikti visus biurokratinius barjerus, kai pavyksta išrūpinti akivaizdžiai asmeniui priklausančią neįgalumo pašalpą, dažnu atveju, net institucinę globą. Tada matome savo darbo prasmę. Džiaugiamės dalyvaudami „Maisto banko“ akcijose ir galėdami pamaitinti benamį, kuris iki kol bus pasirūpinta pašalpomis, dažnu atveju, net asmens dokumento neturi, neturi jokių pajamų. Nešame jiems maistą net iš savo namų. Džiaugiamės miesto žmonėmis, kurie prisideda aukodami savo asmeninius daiktus, rūbus, indus, baldus, kurie dar ilgai pasitarnaus Juknaičių savarankiško gyvenimo namuose įkurdintiems žmonėms. Džiaugiamės ne dėl savęs, bet dėl kito – visuomenės atstumto, savimi negebančio pasirūpinti - čia ir yra mūsų tarnystė. Tarnystė gerąja prasme, kurią ir paminėjau komentare. Tačiau šalia viso to dažnai pasijaučiame ir bejėgiai, todėl, būdami praktikai,  galime pasakyti, kad ne viskas pas mus socialinio darbo sistemoje yra sustyguota“, - tęsė R. Jakienė.

Po minutėlės ji priminė, kad niekada nepamiršta, jog bet kurią savaitės dieną, ji būna socialinės įstaigos vadovė. „Rašydama komentarą, tai dariau kaip žmogus, kuris mato šiandienos Lietuvos problemas. Nemaniau, kad kas nors priims tai asmeniškai. Atsiprašau visų, kuriuos įžeidžiau“, - baigė pokalbį šilutiškė, kuri Socialinių paslaugų centrui vadovauja nuo jo atidarymo t.y. nuo 2013-ųjų.